VILNIUS, rugpjūčio 17 — Sputnik. Konfrontacijoje su ES Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka gana griežtai veiks, kad išsaugotų valdžią, ir gali pasitelkti Rusijos kaip Sąjunginės valstybės pagalbą, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, kad Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos teiginiai apie ginkluoto kontingento sukūrimą kaimyninėse Lietuvoje ir Lenkijoje, kuris tariamai kelia grėsmę jo šaliai, neatitinka tikrovės.
Anot ministro, Baltarusijos prezidentas "bando perkelti krizės strėles į įsivaizduojamą išorinio kišimosi pavojų".
Karo politologas Andrejus Koškinas papasakojo, kad Lietuvos ministro pareiškimas yra vakarietiškoje "elgesio trajektorijoje".
"Šis pareiškimas susijęs su tuo, kad jis [Karoblis — Sputnik] yra vakarietiškoje užsienio politikos elgesio Baltarusijos atžvilgiu trajektorijoje. Kai Latvija, Lietuva, Lenkija, Ukraina iš principo susivienijo prieš Lukašenkos režimą, kaip jie sako, ir palaiko opoziciją. Bet objektyviai kalbant, šiandien situacija yra gana sudėtinga, tačiau tuo pat metu ekspertai teigia, kad opozicijos elementus Baltarusijoje kontroliuoja, duoda signalus, skatina, saugo būtent politinės jėgos iš Čekijos, Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos, ir jos tiesiog prisideda prie situacijos komplikavimo", — pasakė politologas.
Koškino teigimu, jei kils išorinė grėsmė prieš Baltarusiją, Rusija turės užstoti Sąjunginę valstybę.
"Tokioje konfrontacijoje Lukašenka gana griežtai vertins ir veiks, kad užtikrintų valdžios išsaugojimą šalyje. Mes, žinoma, Rusijoje tikimės, kad tai išliks retorikos, tam tikrų pasirengimų, bet ne įgyvendinimo lygyje. Vis dėlto mes turime sąjunginį susitarimą. Jei kils reali išorinė grėsmė prieš Baltarusiją, žinoma, Rusija turės padėti apsaugoti Sąjunginės valstybės sienas", — pasakė politologas.
Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.
Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.