Ekspertas: Vakarų ištekliai kišimuisi į Baltarusijos reikalus yra beveik nuliniai

Gilėjanti ekonomikos krizė Europoje apriboja suinteresuotų asmenų poveikio Baltarusijai metodus, mano ekspertas Igoris Kovaliovas
Sputnik

VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Pagrindiniai žaidėjai, kurie bando kištis iš Vakarų pusės į Baltarusijos procesus, yra Lietuva, Lenkija ir Ukraina, Sputnik radijui pasakė Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir pasaulio politikos fakulteto dekano pirmasis pavaduotojas Igoris Kovaliovas.

Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos prezidento rinkimų nepripažinimo

JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Eliotas Engelis (Eliot Engel) ir respublikonų vadovas komitete Maiklas Makolis (Michael McCauley) pasmerkė tai, kad Rusija, jų manymu, yra pasirengusi suteikti Baltarusijai "karinę pagalbą" per šioje šalyje vykstančius protestus.

Ekspertas Igoris Kovaliovas pažymėjo, kad prieš darydami tokius pareiškimus, Amerikos Kongreso nariai "turėjo atidžiau išstudijuoti techniką".

"Tiesą sakant, ne Rusija paskelbė, kad yra pasirengusi palaikyti, o buvo kalbama, kad Baltarusija kreipėsi į Rusiją, o Rusija patvirtino, kad laikosi įsipareigojimų, nustatytų Sąjunginėje valstybėje ir Kolektyvinio saugumo sutartyje... Bet tai yra normalu, ir aš jums priminsiu, kad amerikiečiai turi NATO ir ten taip pat yra panašus straipsnis, kuris naudojamas, jei išorinis priešas užpuola vieną iš NATO valstybių narių, visos kitos aljanso narės ateina į pagalbą", — priminė Kovaliovas.

Ekspertas suabejojo, ar dabar įmanoma "ginkluota agresija prieš Baltarusiją".

"Sprendžiant iš to, kaip Vakarai kišasi į dabartinius Baltarusijos įvykius, akivaizdu, kad išteklių nėra tiek daug. Pagrindiniai žaidėjai, kurie bando kištis iš Vakarų pusės į Baltarusijos procesus, yra Lietuva, Lenkija ir Ukraina. Ekonominės krizės, kuri gilėja ir, greičiausiai, dar labiau gilės, sąlygomis, tokio kišimosi išteklių bazė yra praktiškai sumažinta iki nulio. Aš jau nekalbu apie tokio įsikišimo geopolitines pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad turime ir Sąjunginę valstybę, ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją", — pažymėjo ekspertas.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.