Lenkija tikisi, kad Rusija neturės įtakos ES sprendimams dėl Baltarusijos

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefoninio pokalbio su Europos Vadovų Tarybos vadovu Šarliu Mišeliu metu išreiškė susirūpinimą dėl daugelio valstybių bandymų daryti spaudimą Baltarusijos vadovybei
Sputnik

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Lenkija tikisi, kad Rusijos faktorius neturės įtakos Europos Sąjungos sprendimams dėl Baltarusijos, kur po prezidento rinkimų vyko masiniai protestai, Lenkijos radijo eteryje sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Pšydačas (Marcin Przydacz).

Pasiūlyta Tichanovskają padaryti laikinąja Baltarusijos prezidente

Trečiadienį įvyks neeilinis ES aukščiausiojo lygio susitikimas dėl padėties Baltarusijoje. Susitikimas vyks virtualios konferencijos forma.

Penktadienį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė, kad sankcijos bus įvedamos asmenims, kurie Baltarusijoje smurtavo prieš demonstrantus ir klastojo rinkimų rezultatus. Pradėta sudaryti sankcijų sąrašą. Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell) trečiadienį vyksiančiame susitikime ketina informuoti Europos lyderius apie darbo pažangą.

"Pastaraisiais metais mes įpratome prie to, kad kartais kelių partnerių ekonominiai interesai nusveria pagrindinius Europos solidarumo principus", — sakė Pšydačas.

"Bent jau kalbant apie [dujotiekio projektą — Sputnik] "Nord Stream-2". Tiek daug buvo pasakyta apie Europos solidarumą, bet kažkodėl "Nord Stream-2" atveju Europos solidarumas nebuvo taikomas", — aiškino jis.

Viceministras pažymėjo, kad situacijoje su Baltarusija "yra tokia baimė".

"Mes manome, kad norėdami išlaikyti pasitikėjimą Europos Sąjunga ir visų ES narių pasitikėjimą, turime atsižvelgti į dialogo pusę, o ne pereiti prie šio požiūrio santykiuose su Rusija. Rusija, mano manymu, pati turėtų būti suinteresuota stabilizuoti padėtį Baltarusijoje", — pridūrė jis.

Ekspertas: Vakarų ištekliai kišimuisi į Baltarusijos reikalus yra beveik nuliniai

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefoninio pokalbio su Europos Vadovų Tarybos vadovu Šarliu Mišeliu (Charles Michel) metu išreiškė susirūpinimą dėl daugelio valstybių bandymų daryti spaudimą Baltarusijos vadovybei, o pokalbyje su Prancūzijos lyderiu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron) išreiškė suinteresuotumą kuo anksčiau išspręsti iškilusias problemas Baltarusijoje.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai numalšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.