VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Amerikiečiai toliau stiprina savo karines pajėgas prie Rusijos sienų. Valstybės sekretorius Maikas Pompėjas ir Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas pasirašė susitarimą, pagal kurį Pentagonas įsipareigoja perkelti į šalį papildomus 1000 kareivių, taip pat čia perkels penktojo sausumos pajėgų korpuso vadovybę. Vašingtonas neslepia, kad vienintelis to tikslas — apriboti Rusijos galimybes Europos kryptimi. Apie galios pusiausvyros pasikeitimą regione rašo RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.
Priešintis Rusijai
Varšuva ne pirmą kartą kreipiasi į Vašingtoną dėl karinės pagalbos. 2018 metų pabaigoje Lenkija pasiūlė JAV dislokuoti šalyje amerikiečių šarvuotąją brigadą ir pareiškė esanti pasirengusi prisiimti maždaug nuo pusantro iki dviejų milijardų dolerių išlaidų. Prezidentas Andžejus Duda net sugalvojo naujos bazės pavadinimą: "Fort Trump". Matyt, JAV vadovui neturėtų kilti abejonių dėl Varšuvos lojalumo. Krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas teigė, kad bazės atidarymas — išspręstas klausimas.
Todėl netrukus iš Vokietijos pasitrauks 12 000 amerikiečių kareivių ir karininkų. Apie pusė grįš į JAV, likusi dalis persikels į kitas Europos šalis, įskaitant tūkstantį — į Lenkiją. Išsiųsti šarvuotosios brigados ten į Pentagoną nėra reikalo, o "Fort Trump" taip ir pasiliko popieriuje. Nepaisant to, net šis padidėjimas yra gana reikšmingas.
Kariuomenė ir infrastruktūra
Varšuvos ir Vašingtono susitarimas numato ne tik kariuomenės perkėlimą, bet ir JAV ginkluotųjų pajėgų bei kovinio rengimo centrų išplėstinės vadovybės ir štabo infrastruktūros plėtrą, armijos ir transporto aviacijos vienetų dislokavimo sąlygų sudarymą, nepilotuojamas oro transporto priemones, specialiųjų operacijų pajėgas, taip pat palaikymo elementus ir logistinę paramą. Rusijos diplomatai jau išreiškė susirūpinimą dėl to.
"Dar kartą atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad Amerikos karinių pajėgų buvimas neišsprendžia saugumo problemos. Priešingai, tai tik dar labiau pablogina jau ir taip sunkią mūsų vakarų sienų situaciją, prisideda prie įtampos augimo ir padidina netyčinių incidentų riziką. NATO mus patikina, kad šis stiprinimas yra nereikšmingas ir rotacinio pobūdžio. Tačiau tai bandymas iškreipti tikrovę. Naujojo susitarimo įgyvendinimas kokybiškai sustiprins JAV pajėgų puolimo Lenkijoje potencialą", — sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Senatorius Aleksejus Puškovas JAV planus perkelti kariuomenę į Lenkiją pavadino dar vienu esminio Rusijos ir NATO akto pažeidimu.
Šis dokumentas draudžia Šiaurės Atlanto aljansui didinti karių skaičių Rytų Europos šalių, kurios įstojo į NATO po 1997 metų, teritorijoje.
Yra žinoma, kad Lenkija prie Vakarų karinio bloko prisijungė 1999 metais, tačiau nuo 2014 metų amerikiečiai iš esmės nekreipė dėmesio į steigiamąjį aktą ir metodiškai telkia kariuomenę ir karinę infrastruktūrą prie Rusijos sienų.
Čekai prieš
Amerikiečiai svarstė ir kitas galimybes. Tačiau ne visi sąjungininkai nori priimti svečius iš užsienio. Rugpjūčio viduryje Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi išvakarėse pabrėžė, kad Praha nemato priežasties dislokuoti šioje šalyje Amerikos kariuomenės būrius. Nėra prasmės dislokuoti papildomas pajėgas, sakė jis.
"Tai manęs nenustebino, — Sputnik radijo eteryje sakė Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto docentas, istorijos mokslų daktaras Vadimas Truchačiovas. — Babišas, siekiantis neprarasti visuomenės palaikymo, padarė tokį pareiškimą. Amerikos karinės bazės Čekijoje idėja nėra populiari — politikai daro tam pataisas. Galiu daryti prielaidą, kad iš devynių šalies parlamente esančių partijų penkios priešinsis".
Ekspertas pabrėžė, kad Čekija prisimena 1938–1939 metus, kai už jos nugaros buvo nuspręstas šalies likimas. Ir dauguma čekų nenori, kad užsienio kariškiai, įskaitant amerikiečius, būtų įsikūrę čia kaip savo namuose.
Nuoskauda Vokietijos atžvilgiu
Donaldas Trampas liepė Pentagonui parengti planą išvesti dalį Amerikos karinio kontingento iš Vokietijos. Tačiau neturėdami aiškaus paaiškinimo, daugelis ekspertų yra įsitikinę: Vašingtonas pagaliau įsižeidė dėl Berlyno, kuris vis atsisako padidinti gynybos išlaidas NATO iki dviejų procentų BVP.
Buvęs JAV ambasadorius Ričardas Grenelis prisidėjo prie sąjungininkų nesantaikos, grasindamas Vokietijos įmonėms sankcijomis už dalyvavimą dujotiekio "Nord Stream-2" statybose ir kritikuodamas Vokietijos poziciją dėl Irano branduolinio susitarimo. Berlyne diplomato pareiškimai buvo laikomi kišimusi į suverenią valstybės politiką.
Liepos pabaigoje Trampas Twitter rašė: "Vokietija moka Rusijai milijardus dolerių per metus už energiją, o mes turime ginti Vokietiją nuo Rusijos. Kas tai?" Taigi, Amerikos prezidentas netyčia atskleidė JAV karinių pajėgų dislokavimo prie rytinių NATO sienų, kad "sulaikytų Kremliaus agresiją", absurdą. Jei Rusija paskelbs karą aljanso šalims, tada kam ji parduos naftą ir dujas Europoje?