VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Dabar ES matomos dvi įtampos linijos ir jos suvokiamos kaip lygiavertės. Pirma — tai Turkijos ir Graikijos konfliktas dėl teritorinių vandenų. Antra — situacija su Minsku. Tuo tarpu Turkijos ir Graikijos klausimu ES pradeda skilti, tačiau padėtis Baltarusijoje yra visiškai kitokia, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.
"Čia didžioji dauguma ES šalių yra neutralios ir neturi jokio konkretaus požiūrio, kaip elgtis Baltarusijos atžvilgiu. Turiu omenyje Prancūziją, kuri laikosi gana santūrios pozicijos, Vokietiją, kuri taip pat vengia griežtų pareiškimų. Tačiau ES turi Rytų Europos šalių ir Baltijos šalių pulą, kuris visada tokiose situacijose stengiasi atkreipti informacinę darbotvarkę prieš Rusiją ir Baltarusiją, kaip jai draugišką šalį", — priminė Feldmanas.
Anot eksperto, būtent jos yra pagrindinės sankcijų, padidėjusio spaudimo Minskui ir kitų represijų Baltarusijos valdžios atžvilgiu iniciatorės. Tačiau jos šį elgesį prieš tai demonstravo ne vieną kartą.
"Kalbama ne tik apie dėmesio pritraukimą. Šios šalys bando pritraukti ir finansavimą, nes jos save laiko rytine ES dalimi, saugančia ją nuo tariamos Rusijos karinės invazijos grėsmės, todėl jos nuolatos perdeda šią grėsmę. Joms tai labai svarbu, nes kai tik jos vėl primena apie save, pinigai tuoj pat patenka į gynybos biudžetus, jos pritraukia ES ir JAV dėmesį ir tokių būdu didėja jų svarba. Tų pačių Baltijos šalių vaidmuo ES ekonomikoje siekia nulį, ir jos tai puikiai supranta. Vienintelis būdas kažkaip pagerinti savo statusą, priminti apie save — pavaizduoti gynybinį redutą tarp Europos ir Rusijos", — pažymėjo ekspertas.
Neoficialiame susitikime Berlyne ES šalių užsienio reikalų ministrai nesutarė dėl sankcijų Baltarusijai ir veiksmų prieš Turkiją, praneša RIA Novosti su nuoroda į DPA agentūros informaciją.
Agentūra šiuo atveju remiasi ministrų, ketvirtadienį–penktadienį Berlyne aptarusių situaciją Baltarusijoje ir konfliktus Viduržemio jūros rytuose, pareiškimais. Agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos valstybės mano, jog Baltarusijos valdžios institucijoms taikomos tikslinės sankcijos už tariamus pažeidimus prezidento kampanijos metu ir smurtą prieš protestuotojus, yra nepakankamos. Tačiau Kipras netiesiogiai "grasino" vetuoti sankcijas Baltarusijai, jei nebus daromas pakankamas spaudimas Turkijai, su kuria Atėnai ir Nikosija konfliktuoja dėl Ankaros vykdomų dujų telkinių tyrinėjimų išskirtinėje Graikijos ekonominėje zonoje.