VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Dėl koronaviruso neigiamo poveikio sumažėjus vartojimo paklausai krito dažnos Lietuvos įmonės pelnas, sumenko gamybos apimtis ir daugumai įmonių. Iki COVID-19 pandemijos buvusį savo finansinės būklės lygį pasiekti gali užtrukti mažiausiai metus. Tai teigė daugiau kaip pusė Lietuvos banko užsakymu apklaustų įmonių vadovų ar finansininkų.
Pasak Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Pauliaus Morkūno, daugiau didelių nei mažų ir vidutinių įmonių atstovų apklausoje teigė, kad jų įmonių finansinė būklė atsikurs greičiau, tai yra, trumpiau nei per du mėnesius.
"Nepaisant tokio optimizmo, apklausa rodo, kad COVID-19 akivaizdoje verslas kur kas atsargiau nei anksčiau vertina veiklos perspektyvas dėl makroekonominės padėties neapibrėžtumo ir galimos koronaviruso antrosios bangos poveikio, todėl didesnė dalis prognozuoja eksporto traukimąsi. Palyginti su pernai, gerokai mažesnė dalis apklaustų įmonių planuoja didinti darbuotojų skaičių ir numato tolesnį jų atlyginimų augimą", — sakė Morkūnas.
Palyginti su 2019 metų tokios apklausos duomenimis, kai eksporto augimą prognozavusių įmonių buvo 20 proc. punktų daugiau nei tų, kurios prognozavo traukimąsi, šiemet net 17 proc. punktų daugiau įmonių prognozuoja eksporto traukimąsi.
Pesimistiškiausiai į galimą eksporto augimą žvelgė vidutinės įmonės. Pagal ekonomines veiklas išsiskyrė pramonės įmonės — jos tikisi didesnio eksporto sumažėjimo nei kitų veiklų įmonės.
Artimiausioje ateityje didžiausia dalis respondentų (39 proc.) plėstis į naujas rinkas neplanuoja. Tuo tarpu nemaža dalis respondentų kaip patraukliausias plėtrai rinkas ir toliau mato Europos Sąjungos valstybes nares.
Apklausos duomenimis, tik 14 proc. apklaustų įmonių per artimiausius 12 mėn. planuoja didinti darbuotojų skaičių ir vos 13 proc. numato tolesnį atlyginimų didėjimą. Pernai darbo užmokesčio didėjimą planavo kas antra įmonė.
"Nors dėl COVID-19 sumažėjo daugumos įmonių pelnas, apklausa patvirtina, kad iki pandemijos buvusi gana gera įmonių finansinė padėtis padėjo joms lengviau atlaikyti tą iššūkį ir pusė jų nesinaudojo finansinės pagalbos priemonėmis ar kitais finansavimosi šaltiniais. Iš pagalbos verslui priemonių verslas aktyviausiai — daugiau nei trečdalis apklaustųjų — naudojosi už prastovas teikiamomis valstybės darbo užmokesčio subsidijomis", — sakė jis.
Atsakymai į klausimą, kokie būtų įmonių veiksmai, skirti veiklos tęstinumui užtikrinti, jei ekonomikos sunkmetis tęstųsi ir kitais metais, buvo labai įvairūs, o pasirinktinos priemonės — kompleksinės. Dažniausiai įmonės ryžtųsi mažinti kitas, o ne darbo veiklos sąnaudas. Nemažai respondentų atidėtų investicijas, o kai kurie intensyvintų kitų rinkų paieškas. Vienas iš penkių dažniausiai pasirinktų variantų yra valstybės siūlomos pagalbos priemonės.
Apklausa Lietuvos banko užsakymu atlikta 2020 metų gegužės–birželio mėnesiais, atsakymai gauti iš 501 šalyje veikiančios įmonės.