VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova patarė Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui Markui Mihkelsonui, paskelbusiam apie Rusijos vadovybės "diktatūrą" Baltarusijos atžvilgiu, atidžiau pažvelgti į savo šalį.
"Skirtingai nei Estijos deputato, kuris pasisako už "spalvotąjį" valdžios pasikeitimo Baltarusijoje scenarijų, mes tikrai linkime mūsų kaimynui gėrio, taikos ir suverenios teisės spręsti savo pasirinkimą. Kelias į tai eina visai ne per situacijos iš išorės kurstymą, bet per būtinybę išsaugoti šaltą protą ir griežtai laikytis tarptautinės teisės principo nesikišti į kitų valstybių vidaus reikalus", — teigiama Zacharovos komentare Rusijos URM portale.
Pažymima, kad kviesdamas ES ir NATO šalis įsikišti į situacijos Baltarusijoje raidą, Mihkelsonas nepaiso fakto, kad ji nėra šių struktūrų narė, tačiau plėtoja santykius su Rusijos Federacija tiek Sąjunginės valstybės formatu, tiek Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos rėmuose.
"Kaltindamas Rusijos vadovybę "diktatūra" ir "agresyviais planais" prieš Baltarusiją, Estijos parlamentaras nusileidžia iki tiesioginio kišimosi ne tik į šios valstybės, bet ir į Rusijos reikalus, pasakinėdamas jos gyventojams "kitus variantus". Patarčiau jam atidžiau pažvelgti į savo šalį, kur rusakalbė diaspora, sudaranti beveik trečdalį gyventojų, neturi elementarių politinių ir pilietinių teisių", — padarė išvadą Zacharova.
Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., antrojoje vietoje — Svetlana Tichanovskaja su 10,12 proc. Opozicija nepripažino šių rezultatų, o pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.
Pirmosiomis dienomis demonstrantų veiksmai buvo užgniaužti saugumo pajėgų, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rinkimų rezultatais, specialios pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus.
Po Baltarusijoje prasidėjusių protestų ES ir kai kurios kitos valstybės balsavimą pavadino "neteisėtu", o jo rezultatus "suklastotais" ir paskelbė apie pasirengimą įvesti sankcijas Minskui. Baltijos šalys, ypač Lietuva ir Lenkija, reikalauja ribojamųjų priemonių.