VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Išaiškinta lietuvių ir latvių grūdų pardavėjų grupuotė, kuri įtariama tarpusavyje vykdžiusi fiktyvius sandorius, klastojusi dokumentus ir valstybei nesumokėjusi pusės milijono mokesčių, apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvo šešios įmonės. Keturios iš jų Lietuvoje ir Latvijoje pirkdavo bei parduodavo didelius kiekius įvairių rūšių grūdų. Dvi iš šių Lietuvoje įsteigtų įmonių buvo valdomos Latvijos piliečių, likusios dvi — lietuvių.
Pareigūnams pradėjus domėtis grūdų pirkimo-pardavimo sandoriais, kurių vertė kartais siekdavo per pusę milijono eurų, buvo nustatyta, kad didžioji dalis jų yra fiktyvūs ir iš tiesų niekada nebuvo įvykdyti.
Vienas kitą pažįstantys 4 įmonių vadovai, įtariama, sukčiaudami klastojo sąskaitas faktūras ir tarpusavyje dalinosi po fiktyvių sandorių gautas nemažas pinigų sumas, jas išgrynindami bankomatuose Panevėžyje ir Biržuose.
FNTT įtaria, kad su šiais asmenimis bendrininkavo ir kartu pinigus savinosi dar vienos įmonės, Pasvalio rajone užsiimančios keleivių pervežimu, direktorius, kuris dalyvavo klastojant fiktyvių sandorių sąskaitas faktūras ir taip pat pateko į pareigūnų rankas.
Turimais duomenimis, Pasvalio rajono įmonė galimai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pirko paslaugas, kurios buvo teikiamos ne įmonei. Taip pat manoma, kad įmonės direktorius už įmonės pinigus sau ir savo šeimai pirko keliones, remontavo asmenines transporto priemones. Norėdamas nuslėpti galimai padarytus pažeidimus, vadovas imitavo įmonės akcijų pardavimą nesusijusiam Latvijos piliečiui, tačiau patikrinimų metu dalis įmonės dokumentų rasta pas tikrąjį direktorių.
Tiriant fiktyvius sandorius tyrėjų dėmesio sulaukė ir Pasvalio rajone krovinių pervežimu užsiimanti bendrovė, kuri prisidėjo prie dokumentų ir sąskaitų faktūrų klastojimo, tariamai iš Latvijos į Lietuvą pervežusi daugiau nei 303 tonas grūdų. Be sąskaitų buvo suklastota ir 12 tarptautinių krovinio transportavimo važtaraščių.
Įtarimai pareikšti šešiems įmonių vadovams. Suskaičiuota, kad bendrai sukčiaudami jie nuslėpė ir nesumokėjo beveik 0,5 mln. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių valstybei. Padaryta žala juridiniams asmenims siekia per 263 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo byloje ieškiniai pareikšti 4 asmenims, jų suma — daugiau kaip 400 tūkst. eurų. Laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia per 163 tūkst. eurų.
Už mokesčių slėpimą pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Griežčiausia bausmė už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą gresianti griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki ketverių metų. Didelės vertės svetimo turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas iki dešimties metų nelaisvės, o už dokumentų klastojimą gresia iki trejų metų už grotų.