VILNIUS, rugsėjo 1 — Sputnik. Pagrindinės kryptys, kur galima nukreipti baltarusiškus krovinius iš Baltijos uostų, yra Baltijos birių krovinių terminalas ir Ust-Lugos uostas, RIA Novosti sakė transporto ekspertas, "Infra Projects LLC" vadovaujantis partneris Aleksejus Bezborodovas.
Rusijos uostai pasiruošę naujiems kroviniams
"Pagrindinės kryptys, kur galima nukreipti Baltarusijos krovinių srautą, gali būti Baltijos birių krovinių terminalas Sankt Peterburge ir Ust Lugos uostas. Šis uostas suteikia 50 % nuolaidą Baltarusijoje gaminamiems naftos produktams. Ji vis dar galioja, todėl galima bet kada perkelti šiuos krovinius iš Klaipėdos į Ust Lugą. Pajamų, krovinių ir visos sutartinių santykių sistemos požiūriu problemų nėra. Aš taip pat nematau nuostolių, nes kroviniai iš Lietuvos yra brangesni, nes Klaipėda yra kelis kartus mažesnė nei Ust Luga. Rusijos uostui pateikiamos kelios dešimtys skirtingų naftos produktų pakrovimo variantų", — pažymėjo ekspertas.
Komercinių jūrų uostų asociacijos duomenimis, Rusijos uostų krovinių apyvarta yra žymiai didesnė nei Baltijos šalių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Ust Lugos uosto, esančio Leningrado srityje, krovinių apyvarta siekė 103,9 mln. tonų, Sankt Peterburgo didžiojo uosto — 59,8 mln. t, o Primorsko uosto — 61 mln. t. Baltijos šalių uostai rodo šiuos rezultatus: Klaipėdos uosto (Lietuva) krovinių apyvarta 2019 metais sudarė 46,2 mln. t, Rygos uosto (Latvija) — 32,8 mln. t, Ventspilio (Latvija) — 20,5 mln. t, Estijos uostų Talino ir Silamajės — atitinkamai 19,9 ir 10,5 mln. t.
Perorientavimą stabdantys veiksniai
Bezborodovas mano, kad problemų gali kilti Baltarusijos bendrovės gaminamų kalio trąšų gabenimo segmente. Taip yra dėl to, kad vėluojama statyti "Ultramar" bendrovės universalų terminalą. Jis turėjo būti pastatytas iki šių metų vasaros, tačiau kol kas pradėtas tik pirmasis etapas.
Eksperto teigimu, situacija gali pasikeisti teigiama linkme tik tuo atveju, jei Susisiekimo ministerija, Leningrado srities gubernatorius ir šiame projekte dalyvaujantys akcininkai reikalaus dabartinio generalinio direktoriaus ir projekto vadovo Andrejaus Bonč-Brujevičiaus paspartinti projekto įgyvendinimo laiką. Kitas veiksnys, spartinantis terminalo pastatymą, gali būti projekto perdavimas bendram Rusijos ir Baltarusijos pramonės specialistų valdymui.
"Tada Rusijos geležinkeliai mielai suteiks nuolaidą gabenant tokius krovinius, nes dabar reikia gabenti apie 3 milijonus tonų trąšų. Kita vertus, kai kurias kalio trąšas galima krauti ne tik į specializuotus riedmenis, bet ir į konteinerius, nors tai kainuoja brangiau", — svarsto transporto ekspertas.
Bezborodovas neatmeta galimybės perkelti krovinių srautus ir iš Baltarusijos į Ukrainos uostus. "Tačiau, mano nuomone, tai yra neteisingiausias sprendimas", — sako jis.
Kita vertus, pasak Bezborodovo, vis dar sunku kalbėti apie konkrečius Baltarusijos veiksmus, nes idėja atsisakyti tranzito per Baltijos šalių uostus buvo pateikta ne kartą. Tačiau šia linkme nebuvo imtasi jokių veiksmų.
"Antras punktas yra Lietuvos valdžios aspektas, bandant ekonomiškai apriboti Kaliningrado srities veiklą. Visų pirma, bendrai Kaliningrado uosto, tai yra, visų penkiolikos krovininių laivų. Kartais tai pavyksta, o kartais ne", — pridūrė ekspertas.
Jis pateikė Rusijos ir Lietuvos sutarčių pažeidimų ir atšaukimo pavyzdį, įskaitant Kaliningrado ir Klaipėdos uostų plėtros programą. "Rusijos uostas netgi sutiko su antraeiliu vaidmeniu, tačiau tikėjosi tam tikro krovinių srauto. Tačiau Lietuva nesilaikė susitarimo", — sakė Bezborodovas.
Rusijos Federacijos infrastruktūros komponentas, pasak eksperto, yra gana pajėgus susidoroti su naujų krovinių kiekių atsiradimu, tačiau pagrindinis klausimas yra dabartinio Baltarusijos prezidento ketinimų nuoširdumas.
"Iš Lietuvos pusės reikėtų tikėtis nemalonių veiksmų, pavyzdžiui, bandymų daryti spaudimą Europos Sąjungai, siekiant organizuoti papildomas sankcijas Rusijos Federacijai", — sakė ekspertas.
Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti. Galimas prekių srautų perorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą. Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministerijos vadovė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, draudžiantį įvažiuoti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė panašias sankcijas.