VILNIUS, rugsėjo 1 — Sputnik. Švedijos strategija įvesti švelnius apribojimus kovojant su koronaviruso pandemija ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti pavyzdys kitoms valstybėms. Šią nuomonę interviu radijo stočiai "Magic" išsakė specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntinys dr. David'as Nabarro.
Specialusis pasiuntinys teigė, kad šios šalies valdžia rėmėsi gyventojų sąžiningumu, neįvedė griežtų ribojamųjų priemonių. Pasak jo, panašios strategijos ateityje turėtų laikytis ir kitos valstybės.
Švedijos valdžia nenustatė griežtų karantino priemonių, ragindama žmones išlaikyti socialinį atstumą ir, jei įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu. Mokyklos, darželiai ir restoranai liko atviri, tačiau visi viešieji renginiai buvo atšaukti. Švedijos ekonomika, kaip ir kitų šalių, pajuto neigiamas pandemijos pasekmes — nedarbo lygis 2020 metų vasarą siekė beveik 9 proc., prognozuojama, kad BVP sumažės 7 proc. Švedijoje nustatytų koronaviruso infekcijos atvejų skaičius viršijo 87 tūkst., mirė daugiau kaip 5,8 tūkst.
PSO vadovas Tedros'as Ghebreyesus'as sakė, kad PSO remia kelių šalių sprendimus atidaryti sienas po karantino, tačiau svarbu imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta ligos atvejų padaugėjimo.
Birželio mėnesį profesorius iš Naujosios Zelandijos Michael'as Baker'is teigė, kad Švedija padarė klaidą atsisakydama įvesti griežtą karantiną. Valdžios institucijos veiksmai buvo pagrįsti dviem hipotezėmis — gebėjimu apsaugoti nuo ligos labiausiai pažeidžiamas piliečių grupes ir greitai įgyjamu kolektyviniu imunitetu. Ir abu, pasak Baker'io, pasirodė neteisingi.
Naujausiais duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje siekia 2906. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 967 asmenys, 1840 pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 86 asmenys. Izoliacijoje yra 4890 žmonės.
Lietuvoje griežtas karantinas galiojo nuo kovo 16 dienos iki birželio 16-osios.