VILNIUS, rugsėjo 6 — Sputnik. ES tarptautinės politikos patikimumą pakerta jos nepakankami veiksmai situacijoje su Baltarusija, o "ji turi sukurti sąlygas demokratijai ir atsispirti Rusijos įtakai", "The Financial Times" sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
"Kartais mes reaguojame per vėlai, o mūsų priemonės yra fragmentiškos ir nedaro jokio įspūdžio nei visuomenei, nei valdžioje esantiems žmonėms. Jei nepasiliksime ištikimi savo nacionaliniams įsipareigojimams, tai sukrės mūsų pamatą. Turime tvirtai laikytis", — FT cituoja Linkevičių.
Kaip pažymėta straipsnyje, Lietuva nuolat priešinasi didelėms Europos šalims — Britanijai, Vokietijai ir Prancūzijai, kurios bando pasiekti "perkrovimą" su Rusija. Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, "pamokos nebuvo išmoktos" praeities susidūrimų su Maskva klausimu.
Pasak jo, ES turėtų pranešti, kad "Rusijai nepriimtina kištis į Baltarusijos vidaus reikalus". Jis pridūrė, kad "Maskvos siunčiant žurnalistus į Minską" "trūksta gerų hibridinio karo tradicijų", taip pat kad "negalima atmesti Rusijos karinės invazijos".
Pasak Lietuvos ministro, Europos Sąjunga Baltarusijos opozicijai turėtų suteikti "konkrečią pagalbą".
"Baltarusijos žmonės neturėtų jaustis apleisti. Mes turime suteikti jiems perspektyvą būti tarp demokratinių valstybių. Jei jie vykdys reformas, jie tikrai gali tikėtis glaudesnio bendradarbiavimo su ES, kuris atneš naudos visuomenei", — sakė Linkevičius.
Tuo pačiu atsakydamas į klausimą, ar ES yra padalijimas į rytus ir vakarus, ministras sakė, kad "jis to nevadintų skilimu". Jis pripažino, kad Europos Sąjunga turi atsižvelgti ir į kitus klausimus, pavyzdžiui, ginčą tarp Graikijos ir Turkijos bei koronaviruso pandemiją.
"Tačiau yra ir kažkas, kas nusipelno mūsų dėmesio — tai Europos teritorija. Tai yra europiečiai ir jie nusipelno geresnio elgesio", — sakė jis.
Padėtis Baltarusijoje ir Lietuvos reakcija
Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvą 30 Baltarusijos valstybės pareigūnų. Tarp jų sankcijos numatytos ir dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė analogiškas sankcijas.
Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.
Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.