VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Žuvų ištekliams padaryta žala bus apskaičiuojama pagal beveik du kartus padidintus įkainius. Tai nustato Aplinkos ministerijos pakeistas Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas, teigiama ministerijos pranešime.
"Nutarėme sugriežtinti atsakomybę už neteisėtą žvejybą, nes kai kurie žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainiai buvo nepateisinamai maži, neindeksuoti daugelį metų. Kad ir toks pavyzdys. Nemuno vidurupyje sterlės įveisiamos pagal jų introdukcijai skirtą programą valstybės lėšomis, o brakonierius už kilogramą sugautų šių vertingų erškėtinių žuvų pagal nustatytą įkainį turėjo atlyginti tik 0,3 euro žalą", — sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Pažymima, kad nors nuo 2013 metų, kai buvo apribota verslinė žvejyba ir dešimteriopai padidinti žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainiai, Kauno mariose bei daugelyje ežerų žuvų padaugėjo, bet kai kurių iš jų: ūsorių, skersnukių, ungurių, salačių, plačiažnyplių vėžių — išteklių tebėra per mažai, vandens telkiniuose vis dar trūksta plėšriųjų žuvų.
Tuo pačiu, kaip numato pakeistoji žuvų ištekliams padarytos žalos apskaičiavimo tvarka, visi baziniai įkainiai, kurie nekeisti nuo 2013-ųjų, yra proporcingai padidinti. Už neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį pažeidėjas turės sumokėti ne 580 eurų, bet 970 eurų. Sterlei ir vaivorykštiniam upėtakiui nustatyti tokie pat žalos atlyginimo įkainiai, kaip ir kitoms nevietinėms rūšims: baltajam amūrui, karpiui, plačiakakčiui — 100 eurų.
Pabrėžiama, kad nuo dabar teks atlyginti žalą už visas neteisėtai sužvejotas ir laikomas apribojant jų laisvą plaukiojimą žuvis ir vėžius nepriklausomai nuo jų gyvybingumo.