Skvernelis su Norvegijos premjere aptarė situaciją Baltarusijoje

Jo teigimu, prieš 30 metų Norvegija ir kitos demokratinės valstybės padėjo pasauliui išgirsti Lietuvos laisvės balsą, todėl jaučiama pareiga paremti Baltarusijos žmonių siekius demokratiniu būdu spręsti dėl savo šalies ateities
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Per susitikimą su Norvegijos premjere Erna Solberg Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Skvernelio teigimu, kaimyninės šalies vadovybės pareiškimai apie tariamą NATO karinį aktyvumą neturi jokio pagrindo.

"Baltarusijos žmones lydi smurtas, masiniai žmogaus teisių pažeidimai, rinkimų rezultatų klastojimai", — sakė jis.

Sauliaus Skvernelio teigimu, prieš 30 metų Norvegija ir kitos demokratinės valstybės padėjo pasauliui išgirsti Lietuvos laisvės balsą, todėl jaučiama pareiga paremti Baltarusijos žmonių siekius demokratiniu būdu spręsti dėl savo šalies ateities.

Minskas keičia maršrutus: Baltarusija iš Baltijos šalių nukreips naftą į Rusijos uostus

Savo ruožtu Solberg pažymėjo, kad Baltarusijos gyventojai siekia "laisvų ir sąžiningų rinkimų", o ne bando "rinktis tarp Vakarų ar Rytų politikų".

"Manau, kad mūsų atsakomybė yra tvirtai pasakyti, kad Baltarusijos žmonių reikia klausyti. Jie turi turėti sąžiningą balsavimo sistemą, kuri turėtų būti skaidri, ją turėtų stebėti tarptautiniai stebėtojai — jie gali būti iš Rusijos, iš ESBO, iš kitų valstybių, bet rinkimus būtina stebėtiׅ", — spaudos konferencijoje sakė premjerė Solberg.

Pasak jos, jeigu tai neįvyks — sankcijos turi būti įvestos Baltarusijos režimui. Solberg pabrėžė, kad Norvegija remia Europos Sąjungos (ES) sankcijas, jeigu (kai) jos bus įvestos. Ji pabrėžė, kad reikia užtikrinti, jog sankcijos būtų pažangios — kad jos darytų poveikį sprendimų priėmėjams, o ne tiktai atskiriems asmenims, ir būtų nutaikytos prieš tuos, kurie nori pokyčių.

Paklausta apie papildomas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, Norvegijos ministrė pirmininkė teigė, kad labai svarbu nedidinti įtampos tarp Maskvos ir NATO.

Savo ruožtu Skvernelis sakė, kad Lietuva besąlygiškai palaiko demokratinius procesus Baltarusijoje, pasisako už žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir už sąžiningų rinkimų suorganizavimą.

"Mūsų valstybė bando koordinuoti kaimyninių valstybių veiksmus, kalbant apie tam tikras sankcijas Baltarusijos režimo atžvilgiu. Tikiuosi, kad bendrus sprendimus rasime. Baltijos valstybės priėmė bendrą sprendimą dėl atskirų asmenų atžvilgiu įvedamų sankcijų Baltarusijos režimo", — priminė Skvernelis.

Tačiau jis pabrėžė, kad viena Lietuva negali spręsti Baltarusijos klausimo, tai — ir visos Europos Sąjungos atsakomybė, ir ne tik.

Aplinkos ministerija praneša apie sugriežtintą atsakomybę už neteisėtą žvejybą

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvą 30 Baltarusijos valstybės pareigūnų. Tarp jų sankcijos numatytos ir dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė analogiškas sankcijas.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.