VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. "Nord Stream-2" vėl atsidūrė kryžkelėje. JAV grasina naujomis sankcijomis, Vokietija reikalauja paaiškinti situaciją su Aleksejumi Navalnu. Lenkija kursto ugnį siūlydama vietoje Rusijos dujotiekio "Baltic Pipe", kuris bus baigtas iki 2022 metų rudens. Pasiūlymas juokingas: pajėgumai yra nepalyginami, taip pat ir pelningumas. Be to, nėra aišku, iš kur Lenkija gaus dujų, jei jos pasibaigs Šiaurės jūroje, rašo RIA Novosti.
Rado pakaitalą
Situacija aplink "Nord Stream-2" ir taip jau buvo įtempta dėl amerikiečių grasinimų. Padėtis pablogėjo po to, kai Berlynas oficialiai paskelbė, kad opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas.
Kanclerė Angela Merkel leido Vokietijai taikyti sankcijas projektui, kurį įgyvendino daugiau nei 90 proc. Bundestago Ekonomikos komitetas įspėjo, kad dėl to Berlynui bus pateikti kelių milijardų dolerių ieškiniai. Tačiau, kaip pabrėžė kanclerė, Vokietija derins savo veiksmus su ES, ir daug kas priklauso nuo Rusijos elgesio.
Tuo tarpu Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis teigė, kad Vokietija turėtų priimti "visiškai akivaizdų" sprendimą: atsisakyti Rusijos dujotiekio — "politinio" projekto, destabilizuojančio Rytų Europą.
Be to, Varšuva pateikė netikėtą pasiūlymą Berlynui: "Nord Stream-2" pakeisti "Baltic Pipe", kuris per Daniją sujungs Norvegijos šelfo laukus Šiaurės jūroje su Lenkija. Ekspertus tai nustebino: pirmiausia todėl, kad dujotiekių pajėgumai yra nepalyginami.
Dramblys ir mopsas
"Beveik baigto" "Nord Stream-2" pakeitimas "Baltic Pipe", kuris yra tik pradedamas statyti, yra neracionalus. "Nord Stream-2" gali tiekti 55–60 milijardų kubinių metrų dujų per metus Vokietijai, o tai yra daugiau nei 60 % šalies poreikių", — RIA Novosti paaiškino Maskvos vadybos mokyklos "Skolkovo" energetikos centro dujų analitikas Sergejus Kapitonovas.
"Baltic Pipe" duos Lenkijai tik dešimt milijardų kubinių metrų norvegiškų žaliavų, o tam tikro kiekio reikės pačiai Varšuvai, kuri stengiasi pakeisti Rusijos dujų tiekimą, aiškino ekspertas.
"Nord Stream-2" Baltijos jūros dugne liko nutiesti tik 168 kilometrus vamzdžių, kuriais galima tiekti dujas iš Rusijos į Vokietiją. "Baltic Pipe" dar nepradėjo parengiamųjų darbų. Vartotojai Vokietijoje ir kitur Europos Sąjungoje nelauks, kol jis bus nutiestas.
Patys lenkai "Baltic Pipe" vertina kaip priemonę pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Paleidimas planuojamas 2022 metų spalio mėnesį. Iki to laiko baigsis sutartis su "Gazprom", o naujos Varšuva nesiruošia pasirašyti.
"Rusijos dujos bus išstumtos iš Vidurio Europos rinkos. Kuras bus gaunamas iš kitų šaltinių, ar tai būtų amerikietiškos SGD, ar Norvegijos telkinių dujos", — gegužę sakė vienas iš Nacionalinės plėtros tarybos, kuriai vadovauja Lenkijos prezidentas, vadovų Pšemyslavas Piotras Žuravskis vel Grajevskis (Przemysław Piotr Żurawski vel Grajewski).
Tačiau Šiaurės jūros telkiniai yra išeikvoti. 2018 metais dujų gavyba Norvegijoje sumažėjo dviem procentais, 2019 metais — dar šešiais procentais. Šalis prognozuoja ankstesnių rodiklių sugrįžimą iki 2024 metų — dėl telkinių Barenco jūroje plėtros. Tuo tarpu antras pagal dydį dujų eksportuotojas į Europą po Rusijos mažina tiekimą.
Akivaizdu, kad Norvegijoje nėra perteklinių žaliavų, o lenkai ketina per Baltijos vamzdį pumpuoti ne mažiau kaip dešimt milijardų kubinių metrų per metus ("Gazprom" tiekia Lenkijai 8,7 mlrd.). Deficitas neišvengiamas, ir pati Varšuva susidurs su juo. Teks grįžti prie rusiško kuro, bet per tarpininką.
"Baltic Pipe" eksploatavimo sąlygos, pagrįstos dujų atsargomis Šiaurės jūroje, yra labai ribotos ir tikrai netiks Vokietijai. Be to, šis dujotiekis pagal projektą kerta "Nord Stream-2", o tai kelia papildomų techninių klausimų", — sako QBF analitikas Olegas Bogdanovas.
Galiausiai Lenkija aiškiai nepagalvojo, jog nepakenktų suderinti projektą su Rusija, kad būtų išvengta galimų problemų.