VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Europos Komisija (EK), remdamasi Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos mokslininkų rekomendacijomis ir Baltijos jūros išteklių daugiamečiu valdymo planu, pateikė pasiūlymą, susijusį su žvejybos galimybėmis Baltijos jūroje 2021 metais, praneša Žemės ūkio ministerija.
"Pastaraisiais metais ES žvejai, pramonė ir valdžios institucijos dėjo daug pastangų, kad Baltijos jūros žuvų ištekliai būtų atkurti. Tais atvejais, kai buvo išsamios mokslininkų rekomendacijos, jomis ir buvo grindžiami ankstesni sprendimai dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių, ir septynių iš aštuonių išteklių (jų žuvys sudaro 95 proc. iškraunamo laimikio) žvejybos galimybes pavykdavo nustatyti laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) principo", — teigiama EK pranešime.
Taip pat pabrėžiama, kad 2019 metais mokslininkai išsiaiškino, jog padėtis nebuvo tokia stabili, kaip įvertinta anksčiau, todėl būtina imtis ryžtingų veiksmų siekiant atkurti visus išteklius ir užtikrinti, kad jie pasiektų MSY atitinkantį tvarų dydį arba išliktų tokio pat dydžio.
Pažymima, jog prieš keletą dienų įvykusiame BALTFISH regiono aukšto lygio grupės susitikime valstybės narės įvertino EK pasiūlymą bei požiūrį į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2021 metams.
Remiantis dabartiniu EK pasiūlymu, Baltijos jūros rytuose gyvenančių menkių tikslinė žvejyba toliau bus draudžiama, nes dar 2019 metais mokslininkai nustatė, jog rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių dydis ženkliai sumažėjo ir jau kurį laiką nesiekia saugių biologinių ribų.
"Vienos iš pagrindinių pelaginių rūšių — strimelių — Centriniame Baltijos jūros baseine kvotą EK siūlo mažinti daugiau nei trečdaliu — 36,4 proc., nes remiantis ICES mokslininkų rekomendacijomis, išteklių dydis yra žemesnis geros būklės lygio", — rašoma pranešime.
Teigiama, kad šprotų kvotą siūloma palikti 2020 metų lygyje, nors mokslininkų rekomendacijoje dėl šprotų išteklių leidžiama jų žvejybos kvotas padidinti. EK tuo pačiu siūlo vadovautis atsargumo principu ir nedidinti žvejybos galimybių, nes šprotai sužvejojami drauge su strimelėmis vykdant mišriąją žvejybą, o šių išteklių žvejybos kvotos turi būti gerokai sumažintos.
"Pelaginiam sektoriui reikalingas stabilumas, todėl, jei mokslininkai pasisako už šprotų kvotos didinimą, privalome šią idėją palaikyti, kad bent kiek išlaikytume žvejybos galimybių balansą ir sektoriaus gyvybingumą. Taip pat manau, kad yra būtina išnagrinėti dyglės žvejybos galimybes. Tokia Lietuvos pozicija buvo išsakyta BALTFISH'e ir jos laikysimės toliau", — sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Tačiau ne visos valstybės laikosi tokios nuosaikios pozicijos. Pavyzdžiui, Lenkija siūlo visišką menkių ir strimelių žvejybos draudimą visoje Baltijos jūroje bent 3 metams.