VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Amerikos mokslininkai, tiek stebėdami žmones, tiek eksperimentuodami su pelėmis, parodė, kad daugelį vidinių procesų, kurie priklauso nuo paros laiko ir lemia elgesį bei fiziologiją, daugiausia lemia lytis. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science".
Paros ritmai arba biologinis laikrodis yra labai svarbus organizmo biologinių procesų funkcionavimui, daugeliu atžvilgių nulemiantis žmogaus nuotaiką ir elgesį, o sistemingas natūralių ritmų pažeidimas daro įtaką sveikatai ir, pasak mokslininkų, gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi ir vėžį.
Amerikiečių mokslininkai iš Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos savo darbe apibendrino naujausių tyrimų apie "jet lag" (organizmo paros ritmo sutrikimo) pasekmes ir išsiaiškino, kaip jie veikia vyrus ir moteris.
Tyrimas buvo atliktas naudojant pažintinius testus, įvertinančius darbinę atmintį, dėmesį, pastangas, nuotaiką ir mieguistumą, kartu su hormoniniais tyrimais su žmonėmis ir gyvūnais.
Rezultatai rodo, kad moterys paprastai yra atsparesnės biologinio laiko trikdžiams, pavyzdžiui, dirbant pamainomis ar dažnai skrendant ir keičiantis laiko juostoms.
Moterims, kaip ir vaikams, aktyvumo pikas dažniausiai būna pirmojoje dienos pusėje, o jų elgesio ritmai — poilsio būsenos ir aktyvumo protrūkių skirtumai — žymiai didesnės amplitudės nei vyrų.
Taip pat moterys yra mažiau linkusios į nemigą nei vyrai, o miego metu jos praleidžia daugiau laiko gilaus miego fazėje.
Dienos metu mokslininkai užfiksavo didelę melatonino svyravimų amplitudę moterims, o naktį — jo trūkumą. Tyrėjai pažymi, kad staigūs melatonino svyravimai yra naudingi dieninei veiklai, tačiau naktį dėl jo trūkumo moterys tampa ne tokios produktyvios.
Vyrai, priešingai nei moterys, parodė didesnį efektyvumą vakare ir naktį, o dieną jų būklė buvo stabilesnė. Tiesa, autoriai pastebi, kad su amžiumi vyrams, kaip ir moterims, aktyvumo pikas pereina į rytą.
Bioritmų sutrikimai, priklausomai nuo lyties, atsispindi ir valgant. Moterims, sutrikus paros laikrodžiui, mokslininkai pastebėjo sotumo hormono leptino gamybos sumažėjimą ir alkio hormono grelino padidėjimą, kuris pasireiškė apetito padidėjimu. Tuo pačiu metu sumažėjo angliavandenių oksidacijos greitis, padidėjo energijos suvartojimas ir lipidų oksidacija.
Vyrams, pasikeitus kasdieniam ritmui, leptino kiekis padidėjo, o grelinas išliko tame pačiame lygyje. Tomis pačiomis energijos sąnaudomis vyrai nurodė padidėjusį potraukį kaloringiems maisto produktams.
Lytinių hormonų — moterų estrogeno ir vyrų testosterono — poveikis paros ritmo palaikymui dar nėra išsamiai ištirtas, nors eksperimentai su pelėmis su nuslopintais lytinių hormonų receptorių genais parodė, kad toks poveikis yra.
Nors tikslios pastebėtų vyrų ir moterų skirtumų priežastys nėra aiškios, autoriai teigia, kad padidėjusio moterų atsparumo paros ritmo sutrikimams pagrindas yra vadinamasis "biologinis imperatyvas".