Išsamiame interviu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda papasakojo apie jo administracijos vykdomas užsienio ir vidaus politikos kryptis. Ir dar kartą jis sukritikavo Aleksandrą Lukašenką kaip "paskutinį Europos diktatorių", tačiau tuo pat metu jis pats parodė savo diktatoriškas ambicijas iki pat Konstitucijos pamatų pažeidimo.
Lietuvos prezidento ambicijos auga šuoliais. Jis ne tik vis labiau kišasi į kaimyninės Baltarusijos reikalus, būdamas opozicijos pusėje, bet pastarosiomis dienomis taip pat padarė daug rezonansinių pareiškimų apie vidaus politiką. Kai kurie pareiškimai yra ties pagrindinio įstatymo — Konstitucijos — pažeidimo riba.
Seimo rinkimų išvakarėse Gitanas Nausėda net pasakė, kad galėtų pats pasiūlyti būsimo Lietuvos ministro pirmininko kandidatūrą, nors tai yra daugiausia balsų surinkusios partijos prerogatyva.
"Kviesčiau partijas, kurios jau dabar pradeda savo debatus, diskusijas, pateikti tiek savo premjerų kandidatūras — jei tai yra du kandidatai, tvarkoj, pateikite du, bet, svarbiausia, pateikite ir kandidatų į kitus kertinius postus, ministerijas, pavardes, kad būtų galima orientuotis. Kaip jūs sakote, aš taip pat rinkėjas, norėčiau žinoti, kokie kandidatai bus siūlomi, nes man tai atrodo labai svarbu: žmonės, jų nuostatos, padorumas, kompetencija ir patirtis lemia labai daug", — sakė prezidentas.
Toks pareiškimas negali būti vadinamas kitaip, kaip tik provokacija. Juk diskusijų metu politiniai oponentai turės realias pavardes, kurios taps išpuolių taikiniais debatų metu. Ir tai naudinga dabartinei opozicijai, kuriai atstovauja konservatoriai ir liberalai, kurie, remiantis įvairiais sociologų vertinimais, galėtų suformuoti būsimą vyriausybę ir valdančiąją koaliciją.
Ir štai, užsidegęs lyderystės aistra, Nausėda prisikalbėjo iki to, kad pats pasiūlys kandidatą į ministrus pirmininkus, jei jam nepatiks rinkimų rezultatai. Tai yra, prezidentas atvirai pareiškė, jog po rinkimų ruošiasi sunkiai akistatai su Seimu. Na, žinoma, jei jo favoritai nesulauks rinkėjų palaikymo.
Ateities valdžia turi tik du variantus. Arba dabartinė dauguma Seime, vadovaujama Ramūno Karbauskio "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS), arba konservatoriai "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD), kuriems vadovauja nominalus lyderis Gabrielius Landsbergis, o tikrasis — jo senelis Vytautas. Kiti deriniai nenumatyti.
Dar vienos LVŽS pergalės atveju kandidatu į premjero postą bus siūlomas Saulius Skvernelis. Karbauskis tai jau ne kartą yra sakęs. LVŽS neturi kitų kandidatų į vyriausybės vadovo postą.
"Klausimas yra, kodėl tai daroma. Tikriausiai bandoma kažkaip visuomenei sukelti tam tikras abejones, kas mūsų kandidatas. Kandidatas į premjerus yra Saulius Skvernelis. Jokių kitų diskusijų niekada nebuvo", — aiškino Karbauskis.
Konservatoriai dėl premjero vardo taip pat apsisprendė dar prieš oficialią rinkimų pradžią. Pergalės atveju kandidate taps sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
Vertinant viešą paramą konservatoriams, vargu ar Šimonytės kandidatūra sukels prezidento Nausėdos kritiką. Ir ji bus paskirta nedelsiant. Kalbant apie Skvernelį, šiuo atveju prezidentas gali užsispirti ir atmesti šią kandidatūrą pirmu bandymu. Esą aš čia nusprendžiu, kas bus ministras pirmininkas. Ir rankos ant klubų.
Akivaizdu, kad būsima LVŽS vadovaujama valdančioji koalicija pagal Konstituciją gali atmesti prezidento veto ir iš naujo siūlyti Skvernelį. Ir štai čia dar vienas atsisakymas gali sukelti krizę ir net pakartotinus rinkimus. Ir visa tai gali išprovokuoti prezidentas Nausėda. Tada valdančioji koalicija turės nuraminti prezidento siekius net ir apkaltos būdu. Nepasitikėjimo priežasčių yra daugiau nei pakankamai.
Gitaną Nausėdą galima patraukti atsakomybėn bent už pražūtingą Lietuvos ekonomikai užsienio politiką. Nausėda ne tik nemėgino atnaujinti ledo sukaustytų santykių su Rusija, bet ir santykiai su kaimynine Baltarusija atsidūrė ant karo slenksčio, kol kas ekonominio. Klaipėdos uostas per artimiausius mėnesius gali prarasti daugiau nei trečdalį krovinių srautų. Ekonomikoje atsiras didžiulė skylė. Ir visa tai dėl asmeninių Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus užmojų.
O kaip užtaisyti tokią skylę? Gal turėtume perimti liberalių konservatorių vyriausybės (2008–2012), kuriai vadovavo Andrius Kubilius ir šaunioji finansų ministrė Ingrida Šimonytė, metodus? Pamenate "naktinę reformą" ir pensijų bei socialinių išmokų mažinimą?
Taigi, pažiūrėkime, kaip konservatoriams nugalėjus ir suformavus valdančiąją koaliciją kartu su liberalais ir darbiečiais pavyks sukurti gerovės valstybę, apie kurią taip svajoja prezidentas Gitanas Nausėda.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.