Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas

"Luminor" analitikų teigimu, pasaulio ekonomikos nuosmukis, prasidėjęs dėl koronaviruso pandemijos, bus mažesnis bei trumpesnis, nei anksčiau buvo prognozuojama
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Naujausi duomenys rodo, kad pasaulio ekonomika nepanirs į Didžiosios Depresijos laikus primenančią krizę, kaip kad prognozavo daugelis ekonomistų, prasidėjus COVID-19 pandemijai, praneša "Luminor" banko spaudos tarnyba.

"Luminor" analitikų parengtoje ekonomikos apžvalgoje konstatuojama, kad pasaulio ekonomikos nuosmukis bus mažesnis bei trumpesnis, nei baimintasi.

Anot analitikų, pasaulio ekonomika iš krizės kapstysis skirtingomis trajektorijomis, atsigavimas labiau primins raidę "K" — kai kurie regionai judės žemyn, kai kurie — aukštyn.

"Europoje atsigavimas taip pat bus skirtingų greičių: Skandinavijos ir Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus "V" formos atsigavimas, Vakarų ir Centrinei Europai — kiek lėtesnis "U" formos atsigavimas, Pietų Europos šalims — ilgas ir lėtas "L" formos atsigavimas, o Rusijai — pasvirojo kairiojo brūkšnio "\" formos "atsigavimas", — sakoma pranešime.

Kitaip tariant, COVID-19 krizės poveikis labai skiriasi, priklausomai nuo šalies ūkio struktūros, pasitikėjimo valdžios institucijomis bei ekonomikos skatinimo programų dosnumo.

Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota

"Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo, jog egzistuoja grėsmė, kad netolygus pasaulio ekonomikos atsigavimas gali padidinti geopolitines įtampas.

Ekonomisto teigimu, kai kurie sektoriai net ir krizei pasibaigus nebegrįš į ikikrizinį lygį dėl struktūrinių ir vartotojų įpročių pokyčių. Pasak jo, didžiausi pokyčiai bus sparčiai populiarėjantis nuotolinis darbas ar el. komercija, tačiau šių veiklų suklestėjimas turės įtakos tokių sektorių kaip IT, nekilnojamasis turtas, prekyba, turizmas ar pramonė veiklos pokyčiams. Tos šalys, kurios sugebės greičiau adaptuotis prie pasikeitusios verslo aplinkos, turės kur kas geresnes augimo galimybes.

"Tikėtina, kad būtent Šiaurės Europa, Šiaurės Amerika ir Rytų Azija bus tie regionai, kurie lengviausiai adaptuosis prie pasikeitusių aplinkybių, o Pietų Europai, Lotynų Amerikai ir Indijai šiuos pokyčius įgyvendinti bus sunkiau. Tad Lietuvai tai yra didelė galimybė, nes menkai nukentėję nuo krizės, mes galime visą dėmesį sutelkti neišvengiamai ekonomikos transformacijai", — sakė Mauricas.  

Analitikų duomenimis, pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomika susitraukė vos 0,8 proc. (geresnį rezultatą visoje ES parodė tik Airija), kai ES vidurkis siekė 8,3 proc. Tad, priešingai nei per 2009-ųjų metų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir žymiai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos, teigia analitikai. 

"Prognozuojame, kad 2020 metais Lietuvos ekonomika augs 0,2 proc., tad Lietuva bus viena iš nedaugelio ES šalių, kurios išvengs ekonomikos susitraukimo 2020 metais", — teigia "Luminor" analitikai. 

Analitikų optimizmas grindžiamas naujausiais mažmeninės prekybos, pramonės bei bankų kortelių atsiskaitymo duomenimis, sufleruojančiais apie tebesitęsiantį "V" formos atsigavimą.

Ekonomistas: "Nykstanti" Lietuva tampa augančia Lietuva

Be to, "Luminor" analitikai prognozuoja, kad šiemet Baltijos šalyse BVP nuosmukis bus trumpalaikis, o kitąmet bus fiksuojamas spartus ekonomikos augimas, sieksiantis 4–5 proc. 

"Žinoma, antroji COVID-19 banga yra reali ir situacija šiuo metu prastėjo visose trijose Baltijos šalyse, tačiau mes manome, kad antroji banga būtų valdoma subtiliau ir išmaniau nei pirmoji, paliekant kur kas daugiau deguonies verslui. Kita vertus, Baltijos šalių ūkiams atsiveria ir iki šiol neregėtų galimybių langas, kai į šalis paplūs ES pagalbos pinigai. Jei jie bus investuoti protingai, Baltijos šalys gali labai greitai tapti skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos flagmanais", — konstatavo Mauricas.

Tačiau ES ekonominio atsigavimo planus gali sujaukti didėjanti kietojo "Brexit" tikimybė. Be to, anot analitikų, neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos atsigavimui, ypač transporto paslaugų ir turizmo sektoriams, gali turėti auganti politinė įtampa Baltarusijoje bei gilėjanti ekonominė krizė Rusijoje. O augančios protekcionistinės nuotaikos pasaulyje gali sumažinti Lietuvos eksporto augimo potencialą.