VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderio Ramūno Karbauskio leidinį "Neliečiamieji", kuriame surinkti visus praėjusius ketverius metus jo viešinti epizodai apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą", konservatoriai pavadino "juodosiomis" technologijomis.
Apie tai Karbauskis parašė savo Facebook paskyroje.
"Ne, mielieji, juodosios technologijos yra tai, kad visus šiuos metus, pridengiami aukščiausių valstybės pareigūnų, žiniasklaidos priemonių "Neliečiamųjų" herojai darė valstybėje ką tik nori", — pareiškė politikas.
Be to, pasak Karbauskio, "juodosiomis" technologijomis galima vadinti ir tai, kad "dabar visokiais įmanomais būdais stengiamasi, kad kuo mažiau žmonių perskaitytų šį leidinį bei niekas ir niekada apie tai, kas vyko ir ką nustatė komisijos, nesužinotų".
"Valstiečių" lyderio reigimu, tiems žmonėms, kuriuos jis savo leidinyje vadina neliečiamaisiais, dabar yra labai neramu, kad toks leidinys keliauja pas žmones, nes "neliečiamieji siekia politinės karjeros, jiems reikia būti valdžioje, vėl joje įsitvirtinti, kad vėl galėtų sukaišioti savo statytinius ir lobti iš valstybės".
Tai, kad neliečiamieji visada yra neliečiamieji, kad ir ką jie bedarytų, politikas iliustravo trečiadienį gautu Lietuvos generalinės prokuratūros atsakymu į Seimo kreipimąsi dėl viešojo intereso gynimo.
Politikas pasakojo, kad Seimo pateiktame nutarime buvo pateikti faktai, kad 2009–2012 metais Lietuvos viešųjų finansų deficitas lėmė didelį poreikį skolintis, valstybės skola per šį laikotarpį išaugo 8,5 mlrd. eurų, tai yra, maždaug 2,7 karto, todėl buvo svarbu skolintis kuo mažesnėmis palūkanomis. Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė pasielgė kitaip — nusprendusi skolintis finansų rinkose ir iš komercinių finansų įstaigų, tai darė kone brangiausiai visoje ES. Tiek vietos, tiek tarptautiniai komerciniai bankai naudojosi tokiu Vyriausybės sprendimu ir dažniausiai diktavo savo sąlygas.
Taip pat, pasak Karbauskio, buvo pateiktas faktas, kad sprendimas skolintis iš komercinių finansų įstaigų ir nesikreipti finansinės paramos į Tarptautinį valiutos fondą, padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų (tai yra, vidutiniškai 0,6 procento BVP kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį) ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgojo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija.
Tokiu būdu, kaip teigiama Seimo nutarime, viešajam sektoriui buvo padaryta maždaug 2,1 mlrd. eurų žala.
"Ką pasakė Lietuvos generalinė prokuratūra, kai Seimas kreipėsi savo nutarimu dėl viešojo intereso gynimo? Citata iš vakar pateikto Generalinės prokuratūros atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones: "Už priimtus sprendimus ir veiksmus gali būti taikoma politinė, o ne teisinė atsakomybė", — apgailestavo politikas.
Politiko teigimu, šis epizodas rodo, jog sustabdyti neliečiamuosius gali tik žmonės — neleisti šiems žmonėms grįžti prie valstybės vairo. Nes kitu atveju, jie "toliau tvarkysis taip, kaip jiems naudinga ir tada žmonės galės skųstis, vėl krautis lagaminus, o jiems bus tas pats, jie tik vaidins demokratiją, o visa kita jūs patys jau žinot", pabrėžė Karbauskis.
Anksčiau Karbauskis pristatė savo leidinį "Neliečiamieji", kuriame surinko informaciją, kaip neliečiamieji ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai". Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.