Centro vadovybė tai paaiškino labai paprastai: jos teigimu, registrą reikėtų vertinti kritiškai, nes visi agentų sąraše esantys dabartiniai politikai buvo užverbuoti KGB, tačiau ne visi jie savanoriškai bendradarbiavo. Ir patį slaptųjų agentų "darbą" komiteto nariai ne visada vertino teigiamai.
— Gintarai, žinau, kad tavo protėviai sovietmečiu labai nukentėjo dėl savo su laisve susijusių pažiūrų, o senelis net keletą metų praleido tremtyje. Ir kaip tu jautiesi dėl to, kad slaptųjų KGB pareigūnų sąrašai buvo pašalinti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tinklalapio?
— Labai neigiamai! Žmonės turėtų žinoti savo "didvyrius", kurie sovietmečiu įskųsdavo kitus ir tokiu būdu įsigydavo specialias privilegijas. Juk visi žino, kad aukštumų sovietinės nomenklatūros hierarchijoje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant ir globojant KGB. Nebuvo įmanoma tapti komjaunimo sekretoriumi ar SSKP aukštosios mokyklos dėstytoju be kandidato pritarimo baudžiamųjų specialiųjų tarnybų kabinetuose. O sovietmečiu išvykti į komandiruotę į kapitalistinę šalį galėjo tik partijai ir komunistų valdžiai lojalūs žmonės. Kaip užsitarnauti jų palankumą? Labai paprastai! Reikėjo aktyviai skųsti savo draugus ir kolegas!
— Bet juk Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tokie slaptieji agentai galėjo suvokti savo elgesio neteisingumą ir kruopščiai tarnaudami naujai valdžiai įrodyti savo atsidavimą laisvės idealams.
— Žinai, Emanueli, jei sovietmečiu žmogus buvo išdavikas ir įskųsdavo tikrus Lietuvos patriotus, tai kur garantija, kad ir šiandien jis "neišduos tavęs pasitaikius pirmai progai"? Aš netikiu tokiais žmonėmis. Ir jei kažkada patekai į KGB agentų sąrašus, tai tam buvo priežasčių. Juk čekistai paprasčiausiai nesikreipė į paprastus žmones gatvėje ir jų neužverbuodavo. Pirmiausia jie stebėjo žmogų, tyrinėjo jo mintis ir aistras, o tik tada atrasdavo skausmingas vietas ir priversdavo juos dirbti. Kai jie sutikdavo, jiems atsiverdavo kelias link nuostabios karjeros.
— Ir vis dėlto net nusikaltėliams, atlikusiems bausmę, grąžinamos jų teisės. O teisę balsuoti rinkimuose turi net nusikaltėliai už grotų. Ar mes būsime tokie beširdžiai, kad visą gyvenimą priekaištausime tiems, kurie kadaise suklupo?
— O tu pasiklausk mano velionio senelio, ar jis atleido tam skundikui, dėl kurio aštuonerius metus teko praleisti Sibiro tremtyje? Prisimenu daug dalykų, apie kiriuos jis man pasakadavo. Jis net įvardijo tuos, kurie kalti dėl tremtinių kančių. Šie skundikai be gėdos ir sąžinės anksčiau, sovietmečiu, džiaugėsi gyvenimu, jie ir dabar sėdi aukštose valdžios pareigose. Ir toliau kvailina Lietuvos žmones saldaus gyvenimo pažadais. O anksčiau jie lygiai taip pat nesavanaudiškai žadėjo mums šviesią komunistinę ateitį. Ir tokių sukčių buvo daug. Juk vien iš kuklių KGB archyvinės medžiagos likučių, kurių nespėjo išvežti į Rusiją, matyti, kad per pusšimtį metų su čekistais spėjo pabendrauti beveik 118 tūkst. žmonių. O jau kokios bylos ir pavardės liko išvežtuose sąrašuose, ypač slaptuose, galima tik spėlioti.