VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Sienoms sustiprinti Aleksandras Lukašenka dislokuos papildomą karinį kontingentą. Kol kas pasienio kontroliniai punktai veikia įprastu režimu. Prie ko gali privesti Minsko ketinimai, rašo Galija Ibragimova RIA Novosti straipsnyje.
Retoriniai įspėjimai
"Atvirai kalbant, mes nežinome, ko jie imsis toliau. Mes suprantame, kad jų ginklų arsenale yra likę labai nedaug technikų, prieš pradedant karštąjį karą. Todėl esame priversti uždaryti valstybės sieną su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną su savo broliška Ukraina", — pareiškė Lukašenka forume "Už Baltarusiją".
Į forumą tikrai atvyko daug Lukašenkos šalininkų — po kiekvieno jo emocingo pareiškimo jie garsiai plojo. Publika entuziastingai reagavo į valstybės vadovo sprendimą izoliuotis nuo kaimynų.
Tačiau šalies vadovo argumentus palaikė ne visi. Supaprastinus vizų taisykles tarp Europos Sąjungos ir Minsko, Lenkijos ir Lietuvos kordonai tapo baltarusių vartais į Šengeno zoną.
"Minskas turi du tarptautinius oro uostus. Bet Vilniaus mes vadiname "trečiuoju Baltarusijos terminalu", — sako Danilas Golosovas iš Minsko. — Skrydžiai į Europą per Lietuvą yra pigesni, o automobiliu nuo mūsų sostinės iki Vilniaus oro uosto — tik dvi valandos. Kliūtys įvažiuoti — smūgis mums patiems".
"Baltarusijos turizmo sektorius gyvuoja dėl supaprastinto Šengeno. Jei Lukašenka uždarys sienas, tai labai paveiks šią sritį, o ji dar neatsigavo po koronaviruso pandemijos", — sako baltarusių verslininkas Aleksandras Petrovas. Daugelį metų jis specializuojasi kelionėse autobusu iš Minsko į ES šalis.
Sienos su Lenkija ir Lietuva — pagrindinis sausumos kelias, kuriuo kasdien gabenami kroviniai iš Kinijos, Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaukazo į Europą.
Sunkumai prekių apyvartoje su Europa sulėtins ekonominę sąveiką ir visų pirma pakenks pačiai Baltarusijai.
"Šalis pozicionuoja save kaip tranzito centrą. Biudžetas gauna dividendus, be to, šis statusas padėjo įsilieti į Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias". Uždaryti sienas reiškia nutraukti ryšius. Lukašenka to nedarys, o visos jo grėsmės yra retorika", — mano baltarusių ekspertas Valerijus Karbalevičius.
Tranzitiniai dividendai
Lenkija ir Lietuva reagavo santūriai. Pasieniečiai pranešė: žmonės ir transporto priemonės juda įprastu režimu. Jie taip pat nepastebėjo saugumo stiprinimo Baltarusijos pusėje.
"Buvo pareiškimų apie krovinių nukreipimą į kitus uostus. Paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas. Dabar reikėtų palūkėti, ką tai reiškia", — situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Apie įprastą režimą kalba ir Lenkijos valdžia. "O kas ten vyksta, mes nežinome", — sakė Lenkijos pasienio tarnyba.
Tiesa, pastaraisiais mėnesiais pasienyje kilo problemų: dėl koronaviruso Lenkijos ir Lietuvos valdžia įvedė apribojimus. Pasienio patikros punktuose susikaupė tūkstančiai vilkikių.
Birželio viduryje karantinas buvo atšauktas. Bet ne viskas atsistatė. Pavyzdžiui, pasienio punktas Tverečius–Vidžiai vis dar neveikia. Vilnius tai paaiškina tuo, kad šalyje yra nepaprastoji padėtis.
Interviu RIA Novosti Varšuvos universiteto profesorius Michalas Patrikas Sadlovskis (Michał Patryk Sadłowski) pripažįsta, kad Europos sienų uždarymas jau apribojo prekybos ryšius. Kartu jis perspėja, kad jei Lukašenka įvykdys pažadą, nukentės ir Baltarusijos ekonomika.
"Lenkijos eksportas yra 236 mlrd. dolerių. Pagrindinės Varšuvos prekybos partnerės yra Vakarų Europos valstybės. Rytų kryptimi domina Ukraina ir Rusija. Baltarusija yra maža šalis, prekybos apyvarta su ja nėra tokia reikšminga. Tačiau per jos teritoriją vyksta lenkiškų prekių tranzitas, o tai daro teigiamą įtaką ekonomikai", — sako Sadlovskis.
Politologas atkreipia dėmesį į padidėjusį darbo migrantų iš Baltarusijos skaičių. Jaunimas išvyksta studijuoti į Varšuvą. Savo ruožtu lenkai tapo dažnais Baltarusijos Gardino ir Bresto svečiais.
"Prieš trejus metus Lukašenka įvedė bevizį režimą lenkams — jis norėjo padidinti šalies patrauklumą tarp turistų. Jam pavyko. Svečiai iš Lenkijos noriai keliavo po Baltarusiją, ten leido pinigus", — sako ekspertas.
Sadlovskis taip pat primena, kad Baltarusija tiekia Rusijai sankcionuotas prekes.
"Garsios baltarusiškos krevetės ar sūriai yra ne kas kita, kaip produktai iš kaimyninių ES šalių. Juos į Rusijos rinką importuoja Baltarusijoje lenkų registruotos įmonės. Abi pusės uždirba pinigus. Jei Lukašenka uždarys sienas, jis nupjaus šaką, ant kurios sėdi Baltarusijos ekonomika", — apibendrina politologas.
Ukrainos rizika Baltarusijai
Griežčiausia reakcija į paskutinius Lukašenkos pareiškimus pasireiškė Kijeve. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Baltarusijos vadovo sprendimą pavadino "nesąmone".
"Atrodo, kad Lukašenka yra visiškai pamišęs dėl valdžios ir paranojos... Išgerkite vandens, pone Lukašenka, nusiraminkite. Ukrainiečiai yra baltarusių draugai, nemanipuliuokite kaltindami kaimynus. Ieškokite rąsto savo akyse", — parašė Ukrainos ministras Facebook'e.
Prieš dvejus metus Lukašenka sugriežtino kontrolę pasienyje — anot jo, dėl to, kad nestabili padėtis Donbase kelia pavojų saugumui. Tuo pat metu jis apkaltino Ukrainos kriminalines grupuotes ginklų importu į šalį.
Tada Kijevas Lukašenkos sprendimą įvertino kaip Rusijos spaudimą. Tačiau ir šiandien Ukrainos valdžia mano, kad Minskas visus veiksmus derina su Maskva.
"Rusija visada buvo labai įtakinga Baltarusijoje. Šiandien Baltarusijos žmonės nori teisingumo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų, tikros, o ne Rusijos "demokratijos", — pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.
Nepaisant to, ekspertai sutiko, kad Lukašenkos pareiškimai nėra skirti išorinei auditorijai.
"Jo pagrindinė žinia — parodyti Baltarusijos opozicijai, kad valdžia yra stipri, kad ji stiprina sienas, o tai reiškia, kad valdys dar ilgą laiką", — pabrėžia ekspertas Karbalevičius.
Į visas Vakarų šalių pretenzijas Lukašenka atsakys griežtindamas retoriką ir "įsukdamas varžtus" šalies viduje — niekas tuo neabejoja.