Be to, Makronas paaiškino Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kad būtina atkurti bendradarbiavimą su Maskva.
Paskutinį kartą Prancūzijos prezidentas į Lietuvos žemę buvo įžengęs prieš 20 metų. Todėl Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitą Vilniuje galima laikyti istoriniu.
Tai vyksta per didžiausią per pusšimtį metų įtampą santykiuose tarp Rytų ir Vakarų, kurią kai kurie stebėtojai įvardijo kaip naujojo šaltojo karo išvakares. Europoje jau pažymėta priešakinė linija, kurioje vyks susirėmimas. Kol kas ideologinis. Vakaruose — nuo Bresto palei Baltarusijos ir Rusijos sieną su Lenkija ir Baltijos šalimis bei pietvakariuose — su Ukraina.
Naujos Žečpospolitos sukūrimas "nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros" yra pagrindinis strateginis uždavinys, kurį JAV iškėlė Varšuvai. Ir į tai nukreipiamos visos jėgos. Iš Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos jau sukurtas "Liublino trikampis". Atėjo laikas paversti jį kvadratu — aneksuoti Baltarusiją. Tada Maskva, kaip ir viduramžiais, atsidurs priešų, kurie jau numatė ir naujojo Lžedmitrijaus kandidatūrą, apsuptyje. Tačiau kol kas jie jį saugo vokiečių kryžiuočių globoje ir aiškina būsimam Rusijos carui, kokius įsakymus išduoti pirmiausia. Tokius, kaip, pavyzdžiui, "Dėl vienašališko Rusijos kariuomenės nusiginklavimo", "Dėl gynybos komplekso privatizavimo", "Dėl LGBT vertybių propagavimo mokyklose ir darželiuose" ir pan.
Bet kažkas Vakarų planuose pakrypo ne ta linkme. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirodė esąs kietas riešutėlis. Ir suskaldyti jo kol kas nepavyksta. Skaldytojos — daugiausia "dailiosios lyties" atstovės. Ir norėdami jas kažkaip nudžiuginti, pirmaujančių Vakarų šalių vadovai vieną iš "režimo skaldytojų" — Svetlaną Tichanovskają — net paskyrė "Baltarusijos lydere". Pats Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas jau atidavė jai pagarbą.
"Aš labai gerbiu ir vertinu jos įsitraukimą. Mes, europiečiai, padarysime viską, kad grįžtume prie ESBO tarpininkavimo, kad pasiektume pažangą <...>. Mes gerai padiskutavome. Tačiau dabar turime būti pragmatiški ir palaikyti Baltarusijos žmones. Mes padarysime viską, kas įmanoma, patikėkit", — sakė Makronas, susitikęs su Tichanovskaja Vilniuje.
Tačiau už viso šio spektaklio — susitikimo su Tichanovskaja ir garsių Makrono pareiškimų, kad "Lukašenka turi atsistatydinti", — kažkodėl beveik nepastebėtas liko pagrindinis pagrindinių Europos galių geopolitinis tikslas. Makronas atvyko į Vilnių ir Rygą nuraminti Baltijos šalių rusofobijos!
"Jei norime, kad taika viešpatautų ilgą laiką, turėtume dirbti su Rusija, nes turime bendrą geografiją ir praeitį <...>. Turėtume dirbti strategiškai. Turėtume stengtis sukurti saugumo architektūrą, atnaujinti bendradarbiavimą, pasitikėjimą, kur auganti įtampa leidžia mums kovoti su kibernetinėmis atakomis, dezinformacija ir destabilizavimu <...>. Mes su Rusija esame pagarbūs ir labai reiklūs", — po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda sakė Makronas.
Čia tai bent posūkis! Tai yra, Makronas nebijo grasinti sankcijomis Lukašenkai, tačiau drovisi Baltarusijos prezidento "vyresniojo brolio" Vladimiro Putino. Tai reiškia, kad jis supranta, jog nebus jokio "Liublino keturkampio" su Baltarusija, taip pat nebus ir naujos Žečpospolitos. O Lukašenkai dabar tik vienas kelias — po "vyresniojo brolio" sparnu. Patys Vakarų strategai ir įvarė Batką į "Maskvos kampą", pamiršdami, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Sąmoningai ar nesąmoningai? Didieji politikai apie tai paprastai nutyli.
O kad Baltijos šalių limitrofai savo lojimu tinkamoje vietoje ir ne vietoje nesugadintų garbingų žaidėjų didžiojo žaidimo, Makronas susiruošė į Vilnių ir Rygą. Ir pagrindinis tikslas yra aiškiai paaiškinti, jog dialogas su Rusija yra svarbus, "kad nepasikartotų Baltijos šalių patirtos baisybės".
"Tai labai opi tema. Aš puikiai suprantu jūsų praeitį, žinau, kad jūsų šeimos išgyveno siaubingas tragedijas, susijusias su okupacija. Tačiau žvelgiu į kitą šimtmetį ir kalbu būtent apie Baltijos šalis. Šis naujas dialogas ir jo atnaujinimas mums yra svarbus, kad baisybės nepasikartotų", — įtikinamai kalbėjo Prancūzijos prezidentas.
Taigi, Makronas perspėjo lietuvius, kad nebūtų padaryta naujų klaidų. Na, o už jau padarytas teks sumokėti realiais eurais, kurių Lietuvos biudžetas gaus mažiau po Baltarusijos prekių nukreipimo iš Klaipėdos uosto į Ust Lugą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.