VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, lankydamasis Lietuvoje ir susitikęs su buvusia Baltarusijos kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, stengiasi pozicionuoti save kaip Europos lyderį sunkios padėties ES kontekste, o Prancūziją — kaip šalį, darančią įtaką naujosioms Europos Sąjungos narėms, tokioms kaip Baltijos šalys, RIA Novosti pareiškė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto vyresnysis mokslo bendradarbis, politikos mokslų kandidatas Sergejus Fiodorovas.
Pirmadienį Makronas atvyko su oficialiu vizitu į Lietuvą. Antradienio rytą jis susitiko su Tichanovskaja. Spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Vilniuje Prancūzijos vadovas sakė, kad Paryžius nepripažins Aleksandro Lukašenkos kaip išrinkto Baltarusijos prezidento.
"Yra trys dalykai. Pirma, Prancūzija laiko save turinčia didelę humanitarinę galią, kuri visur gina žmogaus teises ir demokratines vertybes. Prancūzija mano, kad rinkimai Baltarusijoje buvo nedemokratiški, suklastoti, o Lukašenka išrinktas neteisėtai. Prancūzija yra vidutiniška valstybė pagal kariuomenės galią ir ekonominiu požiūriu, todėl jai reikia plėtoti žmogaus teisių klausimus, o Baltarusija yra patogus momentas pasirodyti ir išreikšti visos Europos poziciją", — sakė Fiodorovas.
Antras dalykas, pasak eksperto, yra tas, kad Makronas yra ambicingas politikas, norintis Prancūziją paversti Europos politine lydere.
"Prancūzija ekonomine padėtimi nusileidžia Vokietijai, tačiau yra atitinkamai JT Saugumo Tarybos narė ir branduolinės ginkluotės valstybė, turinti karinį-politinį potencialą. Todėl jam kalbant Europos vardu, pasinaudojus (Vokietijos kanclerės Angelos) Merkel iniciatyva, šis aspektas taip pat egzistuoja. Dabar, kai kalbama apie sudėtingą situaciją ES, Makronas nori save pozicionuoti kaip Europos lyderį", — sakė agentūros pašnekovas.
Pirmą kartą po ilgo laiko įvykęs Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje skirtas parodyti Baltijos šalims, kad Prancūzija nori būti šalis, daranti įtaką naujosioms ES narėms, tai taip pat yra viena iš Makrono užduočių, pabrėžė Fiodorovas.
"Trečias punktas yra tas, kad Prancūzija nori pasirodyti kaip šalis, geopolitiškai ir kariškai ginanti ES interesus Rytuose. Prancūzija pozicionuoja save kaip NATO avangardą, kuris patikimai saugo šio bloko sienas, o Baltijos šalys, kaip žinote, yra būtent šiose ribose", — apibendrino ekspertas.
Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Pirmosiomis dienomis protestus malšino saugumo pajėgos: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.
Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.
Tuo tarpu rugsėjo 23 dieną įvyko Lukašenkos inauguracija, sukėlusi protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą.