JAV ne tik neatnaujino prieš porą savaičių įšaldytų bandymų, bet ir pagrindinė Amerikos žiniasklaida vis dažniau užduoda klausimus apie vaisto saugumą. Garsiausiai pasireiškė televizijos kanalas "CNN".
Kaip žinote, klinikiniai "AstraZeneca" tyrimai buvo sustabdyti du kartus — liepos ir rugsėjo mėnesiais: porai savanorių pasireiškė neįprasti neurologinės kilmės simptomai. Nustatyta, kad abu atvejai nesusiję su žmonėms skirta vakcina, o bandymai daugumoje šalių, įskaitant JK, pratęsti.
Tačiau Amerikos mokslininkai ir JAV sveikatos priežiūros specialistai pasirodė esą labai atkaklūs ir pranešimuose apie šalutinį poveikį nustatė rimtų neatitikimų.
"AstraZeneca" liepos mėnesio incidentą paaiškino anksčiau nediagnozuotu išsėtinės sklerozės atveju. Tačiau Oksfordo universiteto svetainėje jis apibūdinamas kaip "nepaaiškinami neurologiniai simptomai".
Antroje — rugsėjo mėnesio — istorijoje bendrovė viešai pareiškė, kad moteris savanorė susirgo "nepaaiškinama liga". Tačiau vidaus dokumentuose šis atvejis atrodo kaip skersinis mielitas (reta neurologinė liga).
Todėl amerikiečiai dabar užduoda visiškai logiškus klausimus apie šio neatitikimo priežastis. "AstraZeneca" jau sulaukė rimtų skundų dėl vakcinos poveikio skaidrumo, o dabar iškilusi diskusija tik dar labiau pakerta vaisto patikimumą ir jo saugumą.
Be to, tema apie sveikatos problemų, su kuriomis susiduria testuotojai, pobūdį išskiriama atskirai. Kaip apie tai tiesiogiai pasakė vienas iš amerikiečių profesorių-imunologų, "šokiruoja" tai, kad abi ligos yra neurologinio pobūdžio.
Galbūt "AstraZeneca" tiesiog nepasisekė ir tai tikrai nelemtas sutapimas, kuris neturi nieko bendro su kuriama vakcina. Tačiau sveikas protas reikalauja bent jau išsiaiškinti šį momentą, ir verta pagirti atsakingas Amerikos tarnybas, kurios "ne slėpė galvas smėlyje", bet užšaldė bandymus.
Čia stebina kolegų iš Europos pozicija — jie nusprendė nepastebėti visų šių keistenybių ir leido tęsti bandymus.
Tačiau ES valdžios ramybė tokios slidžios kampanijos, kuri gali virsti didžiulėmis bėdomis (jei vakcina tikrai nesaugi), klausimu turi paprastą paaiškinimą.
Neseniai naujienų agentūra "Reuters", remdamasi ES pareigūnu, pranešė, kad "AstraZeneca" gavo dalinį imunitetą kaip dalį susitarimo dėl vakcinos su Europos Sąjunga.
Susitarimas buvo pasirašytas dar rugpjūtį, tačiau kai kurios subtilios jo detalės paskelbtos tik dabar.
Esmė ta, kad farmacijos įmonė tieks vaistą ES santykinai maža kaina, tačiau mainais už tai nebus finansiškai atsakinga (viršijant tam tikrą ribą) už šalutinį jo vartojimo poveikį. Tiksli sandorio apimtis neatskleidžiama, tačiau yra žinoma, kad Europa mokės "AstraZeneca" 2,5 euro už dozę.
Prancūzijos farmacijos gamintojas "Sanofi", kuriantis savo vaistą kartu su koncernu "GlaxoSmithKline", jį pardavė Europai už dešimt eurų — ir imunitetas jam nebuvo suteiktas.
Žodžiu, abi įmonės jau gavo negrąžinamų išankstinių mokėjimų iš ES. "AstraZeneca" šios įmokos sudarė 336 milijonus eurų už 400 milijonų dozių, o "Sanofi" — 324 milijonus eurų už 300 milijonų dozių.
Taigi, jei būsimos masinės vakcinacijos metu staiga paaiškės, kad vaistas "AstraZeneca" daugeliu atvejų daro žalą žmogaus sveikatai, tai įmonei nesukels jokių mirtinų pasekmių. Nacionalinės vyriausybės, tiksliau — atitinkamų šalių mokesčių mokėtojai, mokės kompensacijas aukoms.
Įspūdinga ir tai, kad Europos valdžia renkasi iš dviejų vakcinų, kurių kūrimo procesas yra toks skirtingas. Akivaizdu, kad tai suteikia daug galimybių socialinėms ir politinėms manipuliacijoms. Bus įdomu sužinoti, kurios ES valstybės gaus kokius vaistus, taip pat, kaip jos bus platinamos pačiose šalyse, atsižvelgiant į šalių gerovę ir socialinę jų gyventojų padėtį.
Kyla įtarimų, kad išrinktiesiems europiečiams, kurių sveikatai neturi pakenkti abejotinas vaistas, visada bus po ranka "Sanofi", už kurį Prancūzijos kompanija turės pati laiduoti, o tai reiškia, kad kur kas labiau pasitikima jo saugumu ir veiksmingumu.
Atsižvelgiant į tai, Rusijos realybė atrodo beveik egzotiška, kur daugelis žinomų ir aukšto rango piliečių tapo savo šalies vakcinos testų dalyviais. O pasaulio žiniasklaida netgi tvirtino, kad Rusijos elito atstovai buvo paskiepyti vaistu, kuris neperėjo daugelį mėnesių trunkančių klinikinių tyrimų.
Kaip tai suderinama su jų pačių atakomis prieš "Sputnik-V", atsižvelgiant į galimą jo nesaugumą, galima tik spėlioti.
Tikriausiai Vakarams Rusijos atžvilgiu tiesiog lemta visada nesąmoningai vadovautis principu "kam ką skauda".
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.