Sulaikyti nusikaltėliai, kurie naudodamiesi "Smart-ID" pasisavino apie 100 tūkst. eurų

Nukentėjusieji įvesdavo prisijungimo duomenis naudodami "Smart-ID" ir tokiu būdu perduodavo įtariamiesiems savo ir atstovaujamų juridinių asmenų identifikavimo elektroninės bankininkystės sistemoje bei elektroninių mokėjimo priemonių duomenis
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Šią savaitę sulaikyti 3 asmenys, nuo kurių nusikalstamų veikų galimai nukentėjo daugiau nei 80 Lietuvos piliečių bei apie 20 įmonių, rašo Prokuratūros spaudos tarnyba.

Kompiuterine technika prekiaujanti įmonė nuslėpė 222 tūkst. eurų mokesčių

Taip pat pabrėžiama, kad dar apie 500 nukentėjusiųjų buvo nustatyta Estijoje.

Įtariama, kad nukentėję žmonės gaudavo neva iš banko atsiųstus elektroninius pranešimus. Laiškuose buvo pateikiami melagingi siūlymai atnaujinti paskyrą bei interneto nuorodos, nukreipiančios į tinklalapius, imituojančius bankų elektroninės bankininkystės paskyras.

Nukentėjusieji įvesdavo prisijungimo duomenis, naudodami populiarią aplikaciją "Smart-ID" ir tokiu būdu perduodavo įtariamiesiems savo ir atstovaujamų juridinių asmenų identifikavimo elektroninės bankininkystės sistemoje bei elektroninių mokėjimo priemonių duomenis. Įtariamieji neteisėtai pasinaudodavo šiais duomenimis prisijungdami prie bankų elektroninių bankininkysčių.

Tokių nusikaltimų suaktyvėjimas fiksuojamas 2019 metų birželio mėnesį, jis stebimas iki šiol. Pastebėjus nusikaltimų panašumus, visi šalyje nustatyti šios rūšies nusikaltimai ir tyrimai buvo apjungti bei tirti sistemiškai.

Iš viso Lietuvoje nukentėjo ne mažiau kaip 101 fizinis ir juridinis asmuo. Iš šių asmenų banko sąskaitų nusikaltėliai į kitų asmenų banko sąskaitas iš viso neteisėtai buvo pervedę apie 250 000 eurų, tačiau faktiškai įgijo apie 100 000 eurų — kitais atvejais pavedimus bankų ir finansinių paslaugų įmonių pastangomis pavyko sustabdyti ir grąžinti pinigus nukentėjusiems asmenims.

Sučiupti metalo pardavėjai, kurie valstybei nesumokėjo beveik 400 tūkst. eurų mokesčių

Neteisėtu būdu pinigai buvo siunčiami į Lietuvos, Lenkijos, Airijos, Anglijos, Liuksemburgo, Olandijos, Ispanijos, Maltos, Prancūzijos bankus ar įmones, teikiančias elektroninių pinigų paslaugas.

Tiriant šias nusikalstamas veikas nustatyta, kad identiški sukčiavimai vyksta ir Estijoje. Buvo nustatyta, kad nusikaltimus daro ta pati organizuota grupė Rumunijoje. Rumunijos policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo, kad tokio pobūdžio nusikaltimai pačioje Rumunijoje nebuvo vykdomi.

Lietuvos, Estijos ir Rumunijos sudarytos jungtinės tyrimų grupės pateiktais įrodymais, Rumunijos pareigūnai sulaikė įtariamuosius.

Ikiteisminis tyrimas Lietuvoje atliekamas dėl sukčiavimo, neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.