Ekspertas: Baltijos šalys tampa ES balastu be normalių santykių su Rusija

Vienas pagrindinių Baltijos šalių konkurencinių pranašumų Senajam Pasauliui yra užmegzti prekybos ir ekonominiai ryšiai su rytine kaimyne, kurių trys respublikos netenka, mano ekspertas Aleksejus Zubecas
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Baltijos šalys negali savarankiškai kurti jokios papildomos vertės Europos Sąjungai, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

"Sukrėtimas, bet ne krizė": ekonomistas įvertino mažmeninės prekybos situaciją Lietuvoje

Lietuvos ekonomika šiuo metu nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo mažiau nei dauguma šalių, pranešė Lietuvos bankas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pareiškė, kad pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai jau pasiekė arba beveik pasiekė iki pandemijos buvusį lygį. Pasak jo, būtina nukreipti valstybės biudžeto lėšas ir ES paramą, skirtą pandemijos padariniams sušvelninti, ekonomikai pertvarkyti ir senoms problemoms išspręsti.

Ekspertas Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad silpnesnės Europos šalys, tarp kurių yra ir Baltijos šalys, nukentės labiau nei kitos ES valstybės.

"Ir čia grįžtame prie seno klausimo apie tai, kad unikali Baltijos šalių vertė Europai naujos papildomos vertės kūrimo prasme gali būti tik esant normaliems santykiams su Rusija. Jei rytinėje Baltijos šalių sienoje stovi aklina siena, tada Baltijos šalys iš perspektyvaus regiono virsta balastu likusiai Europos Sąjungos daliai", — mano jis.

Anot Zubeco, Baltijos šalys negali savarankiškai kurti jokios papildomos vertės Europos Sąjungai.

"Konkurenciniame pranašume, Baltijos šalys visada pralaimi be normalių prekybos ir ekonominių santykių su Rusija. Todėl, net jei recesija Europoje pasirodys mažesnė už turėtas prognozes, tai nereiškia nieko gero Baltijos šalims. Krizės sąlygomis senoji Europa gelbės visų pirma pati save... Skurdas Baltijos šalyse — tai tikrai ne Vokietijos problema", — apibendrino jis.

Anksčiau Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija pasiūlė likviduoti Rusijos prekybos atstovybes Lietuvoje ir Ukrainoje. Ši iniciatyva jau sulaukė Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos atstovų palaikymo.

Rusija mažina ekonominius ryšius su Baltijos šalimis ir Ukraina

Šiuo metu iš trijų Baltijos šalių tik Lietuva turi visateisę Rusijos prekybos atstovybę. Latvijoje ir Estijoje atitinkamos organizacijos buvo likviduotos dar 2006 metais. Tada Maskva iškart uždarė prekybos misijas 52 šalyse.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas, Rusijos prekybos atstovybių likvidavimas bus vykdomas tose šalyse, kurios Rusijos Federacijos atžvilgiu elgiasi "ne visai adekvačiai" ir joje mato "grėsmę".