VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė užginčyti teisėjų kolegijos pirmininką Ernestą Rimšelį, nagrinėjantį 1991 metų sausio įvykių Vilniuje bylą. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.
"Advokatas, ginantis nuteistuosius Michailą Golovatovą ir Jurijų Melį, iškėlė abejones dėl teisėjo Ernesto Rimšelio nešališkumo. Tokios abejonės buvo siejamos su galimu teisėjo dalyvavimu rengiant Baudžiamojo kodekso pataisas 2011 metais. Tuo metu Rimšelis buvo Respublikos Prezidentės patarėju teisės klausimais, taip pat dirbo Mykolo Romerio universitete (MRU) lektoriumi, todėl, advokato nuomone, teisėjas negalėjo neprisidėti prie Kodekso pataisų", — teigiama pranešime.
Teismas nustatė, kad Rimšelis nebuvo darbo grupės, rengusios Baudžiamojo kodekso papildymo ir pakeitimo projektą, narys, taip pat nedalyvavo šio projekto pristatyme ir svarstyme Seime. Be to, jis nesukūrė projekto kaip mokslininkas.
"Taigi, teisėjų, sprendusių pareikšto nušalinimo pagrįstumo klausimą, vertinimu, teisėjas E. Rimšelis, eidamas Respublikos Prezidentės patarėjo teisės klausimais pareigas, nedalyvavo Baudžiamojo kodekso pakeitimų įstatymo projekto rengimo bei jo svarstymo procese", — rašoma pranešime.
Pažymima, kad Sausio 13-osios byloje tęsiamos baigiamosios kalbos. Kitas posėdis vyks 2020 metų spalio 1 dieną, vėliau posėdžiai vyks po 2 savaičių.
Sausio 13-osios byla
2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kariais, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų
1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.
Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.
Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl Sausio 13-osios bylos, pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, neturinčias nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos tyrimų komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.