VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Europos Sąjunga turi nedelsdama aktyvuoti sankcijas Baltarusijai, į sąrašą įtraukiant ir šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką, pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Trečiadienį Lietuvos prezidentas telefonu kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Šarliu Mišeliu, su kuriuo aptarė EVT darbotvarkę. Pokalbio metu prezidentas paragino EVT pirmininką įtraukti situacijos Baltarusijoje aptarimą į artimiausią EVT darbotvarkę ir jos pabaigoje paskelbti baigiamąsias išvadas.
Šalies vadovo manymu, Baltarusijos klausimas turi būti Europos Vadovų darbotvarkėje, "kaip ir kiti svarbūs užsienio politikos klausimai — Aleksejaus Navalno byla".
Nausėda akcentavo, kad visuomenės protestai Baltarusijoje tęsiasi, taip pat nesiliauja piliečių suėmimai, todėl ypač svarbu įvesti sankcijas ES lygiu.
"Europos ir pasaulio valstybės viena po kitos skelbia sankcijas Baltarusijai, Europos Sąjunga turi parodyti tvirtą valią ir nedelsdama aktyvuoti sankcijas, į sąrašą įtraukiant ir Aliaksandro Lukašenkos asmenį", — prezidentą cituoja spaudos tarnyba.
Šalies vadovas EVT Pirmininkui priminė ir Astravo atominės elektrinės paleidimo klausimą. Pasak prezidento, tolesnių ES veiksmų aptarimas ir sprendimų priėmimas, siekiant Astravo AE saugumo užtikrinimo pagal ES standartus, yra būtinas dar iki paleidimo datos lapkričio 7 dieną.
ES užsienio reikalų ministrai dar praėjusį mėnesį sutarė dėl plataus masto bendrijos sankcijų Baltarusijai, tačiau taip ir nesutarė, kam bus minėtosios sankcijos įvestos.
Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau jie išplėtė sąrašą, įtraukusios į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovai ir aukšto rango pareigūnai.
Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims atsakydamas už anksčiau nustatytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.
Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.
Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus.