Vilnių bombarduos: Žirinovskis papasakojo apie galimus konfliktų židinius

Pasak politiko, atėjo vietinių karinių susirėmimų, kuriems vadovaujama iš didžiųjų Vakarų sostinių, era
Sputnik

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali tapti žiaurų vietinių karinių konfliktų židiniais. Apie tai laidos "Vakaras su Vladimiru Solovjovu" eteryje pasakė Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderis Vladimiras Žirinovskis.

Savo kalboje Žirinovskis spėliojo, kad vietiniai konfliktai, tarp jų Kalnų Karabache, yra vadovaujami iš Briuselio, Vašingtono ir Ankaros. Tuo pačiu metu, pasak politiko, pasaulyje vykdomi ne tik "karšti karai", bet ir naudojami alternatyvūs kariavimo metodai.

"Reikia apmulkinti žmoniją. Ko tam reikia? Pandemijos! Štai koronavirusą ir paleido. Paleido per Kiniją, kad ją apkaltintų, kad būtų šaltasis karas tarp JAV ir Kinijos. Tuo tarpu mums [Rusijai — Sputnik] lieka tik vienas variantas: pritraukti sau visą likusį pasaulį. Kas nenori su Amerika, kas nenori su Kinija — jie gali kažkaip grupuotis po Rusija. Tačiau vietiniai konfliktai gali būti žiaurūs. Mes nebombarduosime Niujorko ir niekas nebombarduos Maskvos. Bet Kijevas bus bombarduojamas, ir Varšuva bus bombarduojama, ir Vilnius bus bombarduojamas", — pareiškė laidos eteryje Žirinovskis.

Anot politiko, karas bus vykdomas "mažų šalių, mažų tautų" sąskaita. Tokioms šalims priklauso visų pirma Kalnų Karabachas, kuris taps karšta vieta, kur žus žmonės.

"Ir Sirija, po Sirijos kitoje arabų šalyje kažkas prasidės, ir Taivanui grės pavojus, Pietų Korėjai ir Šiaurės Korėjai. Šios mažos teritorijos periodiškai bus sukrečiamos, o čia mes išreikšime užuojautą", — pasakė Žirinovskis.

Situacijos paaštrėjimas Kalnų Karabache

Padėtis kontaktinėje linijoje Kalnų Karabache paaštrėjo rugsėjo 27 d. Nepripažinta respublika pareiškė, kad Azerbaidžano kariuomenė pradėjo apšaudyti jos teritoriją, įskaitant sostinę Stepanakertą. Yra aukų tarp civilių.

Žirinovskis: Lietuva turi grąžinti Baltarusijai Vilnių ir Klaipėdą

Baku ir Jerevanas kaltina vienas kitą padėties paaštrėjimu. Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad Armėnija pradėjo šaudymą, o Azerbaidžano pajėgos vykdo kontrpuolimo operaciją. Tuo tarpu Armėnijos kariai sako, kad Karabachas nukentėjo nuo oro ir raketų atakų iš Azerbaidžano pusės.

Armėnijos valdžia šalyje įvedė karo padėtį ir paskelbė bendrą mobilizaciją. Tą patį padarė ir nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos vadovybė.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Baku ir Jerevaną nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas. Prancūzija, Vokietija ir kelios kitos valstybės taip pat paragino šalis elgtis santūriai.

Karabacho konfliktas prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis paskelbė apie pasitraukimą iš Azerbaidžano TSR. Dėl ginkluotos konfrontacijos 1992–1994 metais Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę. Nuo 1992 metų vyksta derybos dėl taikaus konflikto sureguliavimo ESBO Minsko grupėje, kuriai vadovauja trys šalys — Rusija, JAV ir Prancūzija. Azerbaidžanas primygtinai reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes Kalnų Karabacho Respublika nėra derybų šalis.