Parduotuvių tyrimas parodė, kaip pasikeitė pigiausių maisto produktų krepšelis

Rugsėjo mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis buvo 0,19 euro brangesnis nei pernai
Sputnik

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse krenta 5 mėnesį iš eilės ir, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, sumažėjo -1,33 eurų (-2,3 proc.), rodo rugsėjo Pricer.lt kainų analizė.

Tuo tarpu pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis buvo tik 0,19 euro brangesnis nei praeitų metų rugsėjo mėnesį.

"Maximos" tinklo krepšelis — pigiausias: jis atpigo 0,62 euro. "LIDL" užima antrąją vietą, "Norfa" — trečiąją. Toliau — "RIMI", "IKI" ir "E-RIMI".

Kaliningradas tapo lyderiu pagal žmonių, turinčių antikūnų prieš COVID-19, skaičių

Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų rugsėjo mėnesio analizė rodo, kad, palyginti su 2020 rugpjūčio mėnesiu, kainos krenta -1,74 euro (4,3 proc.). 2020 rugsėjo mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo -0,58 euro mažesnė už 2019 rugpjūčio mėnesio krepšelį.

Žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tapo IKI, krepšelio kainą sumažinusi -4,17 euro. "Barbora" — antrojoje vietoje, "Rimi" — trečiojoje, "Maxima" užima ketvirtąją vietą, penktojoje vietoje palikdama "e-Rimi".

"Rugsėjis — mėnuo, kai mažmeninėje maisto prekyboje jaučiamas štilis. Vartotojas, išleidęs pinigus atostogoms, vaikų paruošimui mokyklai, daro pauzę ir pradeda elgtis atsakingiau. O čia dar COVID19 "antroji banga", skatinanti pavasarį stebėtą elgesį — lankytis parduotuvėse rečiau ir pirkti daugiau — viskas veda prie to, kad pirkėjas renkasi tas parduotuves, kurios geriau sprendžia jo poreikius ir atsisako apsilankymų antro pasirinkimo parduotuvėse", — rašo analizės autoriai.

Taip pat tyrimo autoriai pažymi, kad kaip patikimiausią būdą pritraukti pirkėjus mažmeninės prekybos tinklai mato kainų mažinimą.

Kaip rodo anksčiau atlikta Lietuvos banko apklausa, namų ūkiai patyrė negatyvių pasekmių dėl COVID-19 ir vartojimo klausimu bus atsargesni. 

Daugiau nei pusė (52 %) apklaustų namų ūkių teigė pajutę dėl COVID-19 įvesto karantino pasekmes, beveik trečdalis (29 %) respondentų nurodė dėl to patyrę pajamų sumažėjimą. 

Pastaroji priežastis buvo įvardijama dažniausiai — ją nurodė daugiau nei pusė (62 %) karantino poveikį jautusių namų ūkių. Kiek rečiau nurodytas išlaidų sumažėjimas (29 %) ar jų padidėjimas (24 %), darbdavio paskelbta prastova (15 %).