VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė "Vilniaus vandenys" griežtina iš įmonių priimamų nuotekų kontrolę, praneša sostinės savivaldybė.
Papildomų priemonių bendrovė imasi nustačius ankstesnius taršos plastiku atvejus ir pastaruoju metu stebint didesnį į valymo įrenginius atitekančių nuotekų užterštumą sunkiaisiais metalais.
Dabar bendrovė planinių ir neplaninių patikrų metu atlieka įmonių išleidžiamų ir į Vilniaus miesto nuotekų valyklą patenkančių nuotekų patikras ir peržiūrės sutartinius įsipareigojimus su verslo klientais.
"Drausminančios priemonės, kurių imamės kovodami su teršėjais — t. y. laikinas nuotekų priėmimo stabdymas, padidintos taršos mokestis, verslo subjektus įpareigoja veiklą vykdyti atsakingiau. Tačiau taršos atvejai kartojasi, todėl įmonių išleidžiamų nuotekų kontrolę dar labiau griežtiname — pradėjome etapas po etapo tirti visas pas mus atitekančias nuotekas, kad surastume visus kelius, kuriais jos atiteka į valymo įrenginius ir įvardintume tikruosius teršėjus", — sako "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Bendrovė vykdo dar šią vasarą pradėtą aktyvią surenkamų nuotekų kontrolę, kurios metu jau patikrinta 60 Vilniaus miesto ir rajono siurblinių ir 4 kolektoriai, iš kur nuotekos patenka į Vilniaus miesto nuotekų valyklą. Atliktos kelios dešimtys į valyklą atitekančių nuotekų tyrimų, ieškota sunkiųjų metalų ir plastiko.
Plastiko bendrovės specialistai nuotekose neaptiko, bet atlikti sunkiųjų metalų tyrimai parodė, kad kai kurių metalų, tokių kaip aliuminis, varis ir cinkas, leistinos koncentracijos ribos pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą viršija net kelis kartus: vario — 2 kartus, cinko — nuo 2 iki 8 kartų, aliuminio — nuo 2 iki keliolikos kartų.
Turėdama nuotekų tyrimų rezultatus, "Vilniaus vandenys" bando nustatyti konkrečius taršos šaltinius. Toliau tiriami labiausiai užterštų didžiųjų siurblinių baseinai ir jiems priklausančios mažesnės siurblinės bei savitakinės zonos, aiškinamasi, kurių įmonių nuotekos į jas patenka.
Bendrovė tikrina ir 50 stambiausių verslo įmonių, kurių nuotekas priima — jų nuotekose taip pat tiria sunkiųjų metalų koncentraciją.
"Nors sunkieji metalai į nuotekas patenka ir iš buitinių vartotojų, tačiau didžioji jų dalis atkeliauja iš pramonės įmonių, kurių gamybiniuose procesuose naudojamos cheminės medžiagos. Viršytos cheminių medžiagų, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, koncentracijos nuotekose rodo, kad kai kurios pramonės įmonės nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir nuotekų prieš išleisdamos į miesto valymo įrenginius neapsivalo, nors yra įpareigotos tai daryti", — sako Švaikauskas.
Pasak jo, siekiant sustabdyti taršą, kontrolės mechanizmų nepakanka, būtinas dialogas su verslo įmonėmis, nuoseklaus cheminių medžiagų, naudojamų gamybos procesuose, mažinimas, bendras atsakingas požiūris į aplinką, kurioje kuriamas verslas.
Varis ir cinkas yra itin kenksmingi žmogaus sveikatai ir gamtai. Šie metalai dažniausiai susidaro tokiose pramonės įmonėse kaip buitinės technikos gamybos ir remonto, taip pat spaustuvėse ar mazutu kūrenamose katilinėse ir šiluminėse elektrinėse.
Sunkiaisiais metalais užterštos nuotekos tampa iššūkiu vandentvarkininkams: nuotekų valymo proceso metu kaip atlieka susidarantis dumblas, jei jis itin užterštas sunkiaisiais metalais, paprastai gali būti utilizuojamas deginant. Tačiau toks dumblas netinka aplinką tausojančiam antriniam panaudojimui, kurį šiuo metu taiko bendrovė "Vilniaus vandenys".