O būtent projekto sustabdymas taptų svarbiu simboliniu gestu, parodančiu esminį posūkį Europos politikoje. Tuo tarpu triukšmas aplink Aleksejų Navalną auga — ką tik pasibaigusiame ES viršūnių susitikime vėl buvo pasmerktas "cheminio ginklo naudojimas" ir paraginta ištirti incidentą, pažadėjus grįžti prie ES reakcijos į "žiaurų išpuolį" kitame viršūnių susitikime po dviejų savaičių. Pats Navalnas davė pirmąjį interviu vokiečių žurnalui "Spiegel" — jame jis tiesiogiai apkaltino Vladimirą Putiną jo apnuodijimu.
Tuo metu jo logika yra geležinė — jei jis buvo apnuodytas "Novičiok" medžiaga, tai reiškia, kad įsakymą galėjo duoti tik prezidentas, nes tik Rusijos specialiosios tarnybos turi šį baisų nuodą. Na, taip, viskas yra susieta su "Novičiok", tačiau Rusijoje jo panaudojimas nebuvo aptiktas, o keistu būdu nuodų pėdsakai buvo rasti darant tyrimus Vokietijoje. Vokiečiai taip ir nepasidalijo savo duomenimis su rusais, tačiau jie ir toliau reikalauja išsiaiškinti "Novičiok" panaudojimą. Klausimas, ar buvo "Novičiok", laikomas kvailu ir netinkamu. Žinoma, buvo, jūsų reikalas yra tik pripažinti ir surasti užpuolikus.
Nors, kam ieškoti, jei pats Navalnas jau rado užsakovą, o Vakarų visuomenė jau antrą mėnesį įtikinėja, kad tai yra tokia Rusijos tradicija — visus, nepageidaujamus Kremliui, nuodyti baisiais nuodais. Nieko tokio, kad tai yra visiškai neefektyvu, tačiau aiškiai nurodo į užsakovą. O tiems, kurie abejoja, nedrąsiai nurodydami į keistą kruvinos Lubiankos ir galingojo Putino (paties Trampo lėlininko, kaip mus moko) apsileidimą, esą, kodėl jie pirmiausia su Skripaliu apsiriko, o paskui ir su Navalnu išsidavė? — nedelsdami aprašo skaudžius tokių abejonių padarinius. Jei ne Putinas, tai tada iš viso pasaulio pabaiga.
"Spiegel": "O jei visgi tai buvo ne Putinas?"
Navalnas: "Jei tai buvo ne jis, viskas būtų daug blogiau. Užtenka vieno puodelio "Novičiok", kad apnuodytų visus pagrindinės Berlyno metro stoties keleivius. Jei prieigą prie kovinės medžiagos turėtų ne trys žmonės, o trisdešimt, tai yra pasaulinė grėsmė. Tai būtų baisu."
Taip, geriau neatsipalaiduoti, Navalnas perspėja išsigandusius vokiečius, po incidento su juo "Novičiok" bandymai nesustos:
"Stebėtinai aiškūs Vokietijos vyriausybės žodžiai, tikriausiai, mažiau susiję su mano asmeniu. Greičiau tai supratimas, kokiu pavojingu keliu eina Rusija. Jei Kremlius dalyvauja tokiose operacijose, kodėl gi nenunuodytų kažkokio vokiečių politiko, kuris pasisako, pavyzdžiui, prieš "Nord Stream-2"?"
Tuo pačiu metu interviu Navalnas neragina sustabdyti "Nord Stream-2" — vis dėlto tai neturi prasmės, nes Merkel vis tiek nepakeis savo pozicijos, o Rusijoje tokie žodžiai sukeltų tik pasipiktinimą. Bet jis pataria Berlynui imtis "priemonių prieš konkrečius piktadarius", nes "kol Rusijos elitas gali naudotis Europos infrastruktūra, niekas nepasikeis. <...> Jiems bus skaudu, jei Europa pagaliau uždarys jiems sienas, konfiskuos jų turtą ir nebeleis jiems įvažiuoti".
Juos reikia atkirsti nuo Europos — kam? Kad sustiprintų konfliktą tarp Rusijos ir Vakarų — juk taip ir įvyks, ir nepaisant to, kad pastaraisiais metais Rusijoje tęsėsi elito nacionalizavimas, o Putinas to ėmėsi dar gerokai prieš prasidedant konfrontacijai su Vakarais dėl Krymo. Jau grįžęs į Kremlių 2012 metais, jis pradėjo aktyviai atpratinti elitą nuo dvigubo lojalumo, o po 2014 metų šis procesas paspartėjo. Vakarų sankcijos tam netgi padėjo, tačiau tai nereiškia, kad Rusijos pilietis turėtų paraginti užsienio valstybes įvesti sankcijas savo piliečiams.
Nors, kokie jie yra saviškiai Navalnui — jie gi žudikai! Jis ir anksčiau juos nuolat nužmogindavo, o dabar sako, kad "mes kovojame su siaubingais blogiukais, pasirengusiais sunkiausiems nusikaltimams". Mes, tai yra, ne Navalnas, o beveik visa rusų tauta — jis vokiečiams pasakoja tas pačias pasakas, kaip ir mūsų "greito Putino žlugimo liudininkai": "Sistema kovoja už savo išlikimą, ir mes ką tik pajutome pasekmes", "jo (Putino) galvoje kažkas pasikeitė", "Europos priemones prieš konkrečius piktadarius palaikys 95 procentai Rusijos piliečių". Tai yra, Navalnas parduoda vokiečiams ir apskritai Vakarams tą realybę, kurioje daugelį metų gyvena mūsų "kovotojai prieš režimą" — dar šiek tiek, ir Putinas kris, ypač, jei užsienis mums padės.
Akivaizdu, kad kaltinimai prezidentui — "Aš tvirtinu, kad už šio poelgio stovi Putinas, kitų versijų neturiu" — Rusijoje sukėlė labai aštrią reakciją. Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas Navalną pavadino "begėdžiu ir niekšu", kurį "nuoširdžiai gelbėjo visi — nuo pilotų ir gydytojų iki prezidento". Visą situaciją su Navalno nunuodijimu inscenizavo Vakarai, "kad sukurtų įtampą Rusijoje ir neleistų apginti Baltarusijos suverenitetą", pasakė Volodinas, o pats Navalnas "aiškiai dirba su Vakarų šalių specialiosiomis tarnybomis ir valdžia".
Ne Navalnas dirba su CŽV, o CŽV dirba su Navalnu — patikslino Kremlius. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pasakė, kad CŽV specialistai dirba su Navalnu ir "duoda jam įvairias instrukcijas", ir jau "ne pirmą kartą". Navalnas pasipiktino ir nusprendė paduoti į teismą Peskovą, kad tas įrodytų jo ryšius su Amerikos žvalgyba. Bet ką čia įrodyti? Mūsų Atlanto oponentai jau seniai rodo ne tik padidėjusį susidomėjimą Navalnu — šis laikotarpis baigėsi dar prieš jo studijas Jeilyje, jie deda į jį labai konkrečias viltis. Navalnas nėra "CŽV projektas" — jis yra savotiška bendra įmonė, įkurta šalies provakarietiškų jėgų iš oligarchijos ir liberalų elito, tačiau vėliau į įstatinį kapitalą pateko ir Vakarų "partneriai". Nėra prasmės spėlioti, kas turi kontrolinį bendros įmonės "Navalnas" akcijų paketą — nors viešnagės Vokietijoje metu akcijos gali būti perskirstytos.
Bet ar Navalnas apskritai sugrįš į Rusiją? Taip, nes jam reikia kovoti, kad pasiektų savo tikslą. Kokį? Rusijos santvarkos ir krypties keitimas. Taip Navalnas apibūdina šiandienos siaubą:
"Vyksta susidūrimas tarp tų, kas pasisako už laisvę, ir tų, kas nori mus nustumti atgal į praeitį, į keistą stačiatikių Sovietų Sąjungos imitaciją, papuoštą kapitalizmu ir oligarchais".
O štai kaip Navalnas apibūdina "politines skiriamąsias linijas Rusijoje":
"Dalis visuomenės pakartoja Putino retoriką, kad šalis turėtų eiti ypatingu keliu. Kalbama apie tam tikros monarchijos, pagrįstos kažkokiomis dvasinėmis vertybėmis, sukūrimą. Priešingoje pusėje stovi žmonės, kurie, kaip ir aš, tai laiko melu ir veidmainyste ir kurie yra įsitikinę, kad Rusija gali vystytis tik pagal Europos modelį".
Na, tai yra, viskas yra paprasta — yra Putino "nuzombinti" žmonės, kurie tiki ypatingu Rusijos keliu, su stipria valstybe (tai, kas niekingai vadinama "SSRS imitacija"), ir valdžia, kuri grindžiama "kažkokiomis" (tai yra, neegzistuojančiomis ar nesuprantamomis Navalnui) dvasinėmis vertybėmis, kurias palaiko visuomenė.
Ir yra Europos pavyzdys šiems amžinai atsiliekantiems Rusijos barbarams — kitoje vietoje Navalnas sako norintis, "kad Rusija eitų europietišku vystymosi keliu".
Viskas sena kaip pasaulis — vakariečiai ir slavofilai? Ne — Navalnas nori būti aukščiau, jis tiesiog yra "kovotojas prieš autoritarizmą" ir už "valdovų renkamumą", dėl ko jis netgi "tam tikrą laiką bandė sujungti liberalų ir nacionalistų stovyklą". Mes, žinoma, prisimename: Bolotnaja 2011 metais, nesėkmingas provakarietiškas ir oligarchinis revanšas, kuris prisidengė siaurai mąstančiais "demokratais" ir "nacionalistais". Būtent tada pakilo Navalno žvaigždė — ir tada šis "projektas" patraukė rimčiausių išorinių žaidėjų dėmesį.
Ir dabar Navalnas pasisako prieš vienvaldinės (ne monarchinės, o savarankiškos, suverenios) santvarkos ir valdžios statybą Rusijoje, prieš tvarką, pagrįstą visai tautai bendromis moralinėmis vertybėmis (tai yra, stačiatikybė ir apskritai visas šitas nesuprantamas "dvasingumas"), siūlydamas užuot ieškojus savo kelio eiti Europos, Vakarų keliu.
Gera programa, aktuali — ir, svarbiausia, masinė. Tačiau dalis metropolinės visuomenės jau beveik tris dešimtmečius kovoja už kažką panašaus ir prieš viską, kas nacionališka — ir dabar nekantriai laukia greito Navalno, kuris "stebuklingai išsigelbėjo", sugrįžimo. Ir jis, žinoma, sugrįš — tik reikės paaiškinti apie "Novičok". Ir turės atsakyti už šmeižtą — prieš teismą, tegul ir ne Dievo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija