Koalicinė mįslė — kas valdys Lietuvą po Seimo rinkimų?

Lietuvoje paskelbti paskutiniai priešrinkiminiai reitingai. Ką jie rodo? Seimo rinkimai jau čia pat. Kaip rodo paskutiniai partijų reitingai, "valstiečiai" lenkia konservatorius penkiais procentais (21,2 prieš 16,3). Galimos tokios situacijos priežastys yra kelios
Sputnik

Pirma, valdančiųjų šuolis į viršų sutapo su jų vyriausybės populiarumo augimu iki 51 procento. Kodėl taip yra (dėl socialinių išmokų, dėl bendrai sėkmingos valdžios kovos su koronavirusu arba dar dėl kažko), jau ne tiek svarbu.

Lietuvoje papasakota, kiek rinkėjams siūloma už balsus Seimo rinkimuose

Antra, "Tėvynės sąjungos" elektoratas yra daugiau ar mažiau pastovus (be rimto rezervo) ir disciplinuotas, o "valstiečiai" labai priklauso nuo neapsisprendusių rinkėjų, kurie dar nežino, ar iš viso eis balsuoti, o jeigu eis — už ką atiduos savo balsą. Tačiau iš esmės tai centristines ir kairiąsias pažiūras turintys piliečiai. Atitinkamai, jeigu Ramūno Karbauskio partijos reitingas pakilo, vadinasi, dalis neapsisprendusių pagaliau apsisprendė jos naudai. Galbūt, padėjo suaktyvėjusi rinkiminė kampanija.

Trečioje vietoje — socdemai, kas jau seniai nestebina. Stabilų rezultatą demonstruoja ir "Darbo partija". O štai "Liberalų sąjūdis" bei "Laisvė ir teisingumas" reikšmingai pagerino savo pozicijas ir jau nebalansuoja ties iškritimo riba kaip lenkai, kas gali turėti pakankamai didelę reikšmę būsimos parlamentinės daugumos formavimui. Liberalai padidina konservatorių šansus į valdžią, o "muškietininkų" partija apskritai gali tapti X-faktoriumi.

Kitaip tariant, "valstiečiai" greičiausiai bandys lipdyti koaliciją pirmiausia su lenkais, o toliau susidurs su svarbiu pasirinkimu tarp socdemų, "darbiečių" ir... "Laisvės ir teisingumo". Teoriškai geriau paimti dar vieną didelį partnerį — socialdemokratus. Bet praktiškai tai pakankamai probleminis variantas dėl pastarųjų ambicijų ir nestabilaus požiūrio (kartą jau buvo koalicijoje su "valstiečiais", o po to nusprendė nutraukti bendradarbiavimą). Ir tai jau nekalbant apie komplikuotus asmeninius Karbauskio santykius su Gintautu Palucku, kurie tikrai nesustiprins jų partijų aljanso.

Todėl "valstiečiams" gali būti paprasčiau susitarti su darbiečiais ir "muškietininkais", kurie, siekdami valdžios (postų), greičiausiai bus pasirengę konstruktyvioms deryboms ir kompromisams. Tik Karbauskiui irgi reikės sutramdyti savo ambicijas, nes neatmestinas variantas, kad "Laisvės ir teisingumo" partija gali pagalvoti ir apie koaliciją su liberalais bei konservatoriais.

"Darbiečių" atveju pastarasis scenarijus mažai tikėtinas dėl "toksiškos" Viktoro Uspaskicho santykių su "Tėvynės sąjunga" istorijos. Socdemus irgi sudėtinga įsivaizduoti "vienoje valtyje" su ja ir liberalais. O štai "muškietininkai" gali mėginti surasti su "Liberalų sąjūdžiu" ir konservatoriais sąlyčio taškų. Tik daug kas tada kaip ir Karbauskio atveju priklausys nuo pastarųjų pasirengimo išjungti totalaus dominavimo režimą.

Niekas nesitikėjo. Lietuvos prezidentas parodė diktatoriškas manieras

Faktiškai "Tėvynės sąjunga" susidurs su paprastu pasirinkimu — arba sudėtinga dauguma su reikšmingomis nuolaidomis partneriams (ir tada prezidentas turės svaresnį pagrindą pasiūlyti į premjero postą Ingridą Šimonytę), arba dar ketveri metai opozicijoje, nes "valstiečių" koalicinio manevro laisvė bet kuriuo atveju bus didesnė.

Tokiu būdu, kompleksiškai viskas juda link to, ką jau ilgai prognozuoja daugelis ekspertų — centro kairės koalicijos su Karbauskiu ir Sauliumi Skverneliu priešakyje. Tačiau kaip būtent ji atrodys, priklausys nuo daugybės niuansų — galutinių balsavimo rezultatų (ypač vienmandatėse apygardose), kuriems didelę įtaką turės vis dar didelio skaičiaus neapsisprendusių rinkėjų pozicija (jau nekalbant apie epidemiologinę situaciją šalyje rinkimų išvakarėse), visų partijų pasirengimo kompromisams ir prezidento nuomonės.

Užbaigti norisi kaip tik jo žodžiais: "Balsuokite aktyviai. Balsuokite atsakingai".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.