Jos partneriai projekte "Nord Stream-2" taip pat nesutiko su Varšuvos sprendimu. Net Europos Komisija pažymėjo, kad dešimties procentų metinės apyvartos apribojimas yra "daug".
Be to, UOKiK šiuo sprendimu peržengė savo kompetencijos ribas. Kaip pažymėjo Vokietijos "Uniper" (viena iš penkių projekte dalyvaujančių Europos bendrovių), esami susitarimai dėl statomo dujotiekio bendrai įmonei netaikomi ir todėl jiems netaikomi Lenkijos jungčių kontrolės teisės aktai.
Iš pradžių tikrai buvo ketinama finansuoti dujotiekio statybą per bendrą įmonę. Bet tam reikėjo gauti visų valstybių, kuriose veikia įmonės, antimonopolinių institucijų leidimą. O Lenkija yra vienintelė šalis, kuri tada blokavo šį procesą.
Taigi, buvo nuspręsta nesiginčyti su lenkais, švaistant laiką ir pinigus. Finansuojant "Nord Stream-2", buvo naudojama kita schema: Europos įmonės tapo ne projekto bendrasavininkėmis, o kreditorėmis, taip pašalindamos jį iš antimonopolinio reguliavimo. O "Gazprom" buvo suteiktos paskolos, užtikrintos "Nord Stream-2" akcijomis, taigi, jei Rusijos korporacija nevykdo sutarties sąlygų, kreditoriai automatiškai tampa jų savininkais.
UOKiK mano, kad taip pasielgdamos penkios Europos bendrovės tapo bendrovės — "Nord Stream-2" operatorės "beveik akcininkėmis". Tuo remdamasis, UOKiK ir paskyrė milžinišką baudą "Gazprom" bei nubaudė jos partnerius 61 mln. dolerių.
Finansiniu požiūriu nei "Gazprom", nei "Nord Stream-2" šiuo metu niekas negresia. Rusijos bendrovė ginčys baudą. Visų instancijų procesas tęsis daugelį metų, o ar byla baigsis Varšuvos sėkme, švelniai tariant, nėra faktas.
Tai, žinoma, puikiai žino ir Lenkija. Tačiau jos veiksmai siejami ne tiek su viltimis kada nors ateityje gauti didelę sumą iš "Gazprom", kiek su noru palaidoti nekenčiamą projektą čia ir dabar. Tai yra priežastis, dėl kurios UOKiK pasirinko paskelbti savo sprendimą.
Akivaizdu, kad tai, kas vyksta, tiesiogiai susiję su nauju Rusijos ir Vakarų santykių pablogėjimo etapu — dėl Aleksejaus Navalno atvejo. Prancūzija ir Vokietija rengia dar vieną sankcijų paketą prieš Maskvą, kuris bus pasiūlytas Europos Sąjungai. Didžioji Britanija taip pat pranešė apie savo ketinimą "priversti Rusiją atsiskaityti".
Tiesa, automatiškai kyla klausimas, kiek skausmingos bus numatytos priemonės. Sankcijų tema santykiuose tarp Rusijos ir Vakarų jau seniai tapo labai dviprasmiška.
Tikrai jautrūs Maskvai žingsniai buvo padaryti 2014–2015 metais, kai buvo įvesti sektoriniai apribojimai. Tačiau jau tada JAV ir Europa nedrįso imtis drastiškų priemonių, pavyzdžiui, atsisakyti Rusijos energijos išteklių ar uždaryti SWIFT. Akivaizdu, kad jie jaudinosi dėl savęs, tokiu atveju pasekmės jiems būtų per rimtos.
Ateityje sankcijos virto tiesiogine profanacija, kurios metu Vakarai daugiausia papildo juoduosius fizinių ir juridinių asmenų sąrašus. Toki būdu formalumai vykdomi, tačiau realios žalos nei Rusijai, nei jiems patiems nėra padaryta. Beje, skandalas su Skripalių apnuodijimu vienu metu baigėsi panašiais niekais.
Dabartinė istorija su Navalnu yra įdomi tuo, kad pirmą kartą po kelerių metų atsirado galimybė, kad gali būti suvaidintas kitoks scenarijus. Žinoma, tai yra "Nord Stream-2" atsisakymas, nes Vakaruose yra pakankamai politinių jėgų, kurios domisi būtent tokiu rezultatu, ir šiuo metu jos deda daug pastangų šia linkme. Lenkija čia pirmauja, o UOKiK sprendimas dėl baudos yra dar vienas būdas pastūmėti Europą link norimo sprendimo nutraukti projektą.
Tačiau Varšuva per daug stengiasi ir blaškosi. Savo pastangomis ji daro spaudimą ne tiek Maskvai, kiek Vakarų Europos sostinėms, kurios turi savo, kitokią nei lenkų, situacijos viziją.
Sprendžiant iš paskelbto Prancūzijos ir Vokietijos komunikato, planuojama eiti įprastu nejautrių sankcijų keliu: rengiami pasiūlymai prieš asmenis, kurie laikomi atsakingais "už šį nusikaltimą ir tarptautinių normų pažeidimą" dėl jų tarnybinių funkcijų, taip pat tuos, kurie dalyvauja programoje "Novičok".
Taigi, Vakarų Europa vėl apsaugo strategiškai reikšmingą energetikos projektą.
Kita vertus, Lenkijos veiksmai, kurie jau dabar pridaro daug rūpesčių Europos Sąjungai, gali sukelti tik papildomą dirginimą Varšuvos atžvilgiu ir norą suduoti į nosį, kad nesikištų į kitų reikalus.
Be to, jei pretenzijos "Gazprom" yra Rusijos problema, tai vargu ar lenkų bandymas nubausti lyderiaujančias Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos energetikos korporacijas ("Engie", "Uniper", "Wintershall", "OMV" ir "Shell") sukels rimtą atitinkamų valstybių pritarimą.
Apskritai Lenkijos pastangos paskatinti "Nord Stream-2" žlugimą yra panašesnės į meškos paslaugą dujotiekio priešininkams ir gali turėti priešingą poveikį.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.