VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Menininkams, muzikantams ir kitiems kultūros veikėjams dažnai sunku atsiriboti nuo įvairių politinių procesų, tačiau jiems vis tiek geriau daryti savo reikalus, interviu "Deutsche Welle" sakė latvių kompozitorius Raimondas Paulas, komentuodamas Baltarusijos protestus ir Krymo susijungimą su Rusijos Federacija.
Žurnalistas Konstantinas Egertas paklausė Paulo, kaip jis jaučiasi dėl to, kad kultūros veikėjai kai kuriais klausimais yra susiskirstę į dvi stovyklas, pavyzdžiui, kaip buvo po Krymo susijungimo su Rusijos Federacija: vieni surengė koncertus palaikydami referendumą, kiti pasisakė prieš politinį režimą Maskvoje.
"Žinoma, šiandien sunku likti nuošalyje. Nors manau, kad mums vis dėlto geriau užsiimti savais reikalais", — sakė Paulas, kuris vienu metu pats buvo politikoje — ir Latvijos kultūros ministru, ir Seimo nariu.
Kompozitorius pažymėjo, kad menininkai visada yra kažkuo nepatenkinti, ir sunku rasti šalį, kurioje visi būtų patenkinti valdžia, tačiau "šie politiniai reikalai yra pavojingi".
"Jūs esate naudojamas įvairiuose [politiniuose žaidimuose — Sputnik]. Tai pavojinga, bet dabar matome, kaip tai daroma net arti mūsų", — akivaizdžiai turėdamas omenyje Baltarusiją sakė Paulas.
Kartu kompozitorius įsitikinęs, kad patys baltarusiai turėtų susitvarkyti situaciją po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų.
Kai žurnalistas protestų metu bandė daryti spaudimą Paului su nuorodomis į jėgos panaudojimą ir masinius areštus Baltarusijoje, kompozitorius atkirto:
"O Paryžiuje nemuša? Mums rodo televizija — juos taip pat muša. Vokietijoje policija nemuša? <...> Kur policija ir konfliktai — visada bus kova. Kas dabar vyksta tolimoje Amerikoje..."
Egerto pastaba, kad Baltarusija turi vieną prezidentą 26 metus, o Paryžiuje ir Berlyne keičiasi vyriausybė, nepakeitė Paulo neutralaus požiūrio.
"Teisingai, teisingai. Lai jie patys [viską nusprendžia — Sputnik]", — sakė kompozitorius.
Anksčiau Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje koordinuojamos iš užsienio. Valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesiogiai kišantis į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad neramumus valdo JAV, o europiečiai "žaidžia kartu". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.
Protesto akcijos prasidėjo Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dieną įvykusių prezidento rinkimų — juose, VRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs daugiau nei 80 % balsų.
Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, akcijas rengia ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.