Kaip pandemija paveiks pasaulinę politiką? Tarptautinio "Valdai" diskusijų klubo ekspertai bandė rasti atsakymą į šį klausimą pristatydami savo naują pranešimą spalio 13 dieną. Paprastai "Valdai" klubas per metus paskelbia tik vieną analitinę ataskaitą apie pasaulio politikos tendencijas. Tačiau šiais metais dėl koronaviruso pandemijos įvykiai visame pasaulyje vystėsi taip sparčiai, kad klubo analitikai nusprendė paskelbti du analitinius dokumentus.
Pirmasis buvo paskelbtas gegužę, tada trumpai išanalizuotas koronaviruso poveikis pasaulio politikai. Antrąjį buvo nuspręsta paskelbti rudenį, todėl reikėjo kuo kūrybiškiau priartėti prie jo formato, sakė Fiodoras Lukjanovas, "Rusija globalioje politikoje" žurnalo vyriausiasis redaktorius ir pristatymo moderatorius. Todėl ataskaita parašyta nestandartiniu žanru ir pavadinta "Įvairaus pasaulio utopijos: kaip tęsiasi istorija".
"Mes sąmoningai bandėme parašyti idealų nuostabios ateities vaizdą — kuo tai galėtų tapti, jei pasuksime gąsdinamas tendencijas pasaulio stabilumo naudai. Utopija tam ir yra utopija, kad būtų galima remtis geriausiais scenarijais, o su protingu ir atsakingu požiūriu yra išeitis iš bet kurios situacijos", — sakė Lukjanovas. Ir pridūrė, kad idealus scenarijus dabar yra tiesiog būtinas visuomenei, nes visus metus žmonės gyvena "apimti ūmios ar lėtinės panikos".
Nuostabus naujas pasaulis
Fiodoras Lukjanovas pagrindinę pranešimo idėją laiko kuo paprastesne: koronaviruso pandemija pakeitė pasaulio tvarką, o tarptautinių institucijų darbas praranda savo prasmę ir esmę. Atlikdami futurologinį tyrimą, "Valdai" klubo ekspertai bandė įsivaizduoti, kaip pandemijos padariniai paveiks pasaulio bendruomenę per ateinančius 25 metus, ir padarė išvadą: ateityje daugelis valstybių supras, kad gali bendrauti tiesiogiai, be tarptautinių organizacijų. Dėl to pagreitės daugiašalis šalių bendradarbiavimas.
"Ateities iššūkis nėra taisyti institucijas, kurias paveldėjome iš ХХ amžiaus, jos vis dar neatitinka naujos realybės, ir tam nereikėtų dėti jokių pastangų, — sako Fiodoras Lukjanovas. — Turime ieškoti būdų, kaip gyventi naujame pasaulyje."
"Valdai" klubo nariai pakvietė Rusijos mokslų akademijos narius, mokslininkus iš JK ir JAV universitetų, taip pat Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą aptarti šią tezę. Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pavadino pranešimą "įdomiu ir netrivialiu" ir teigė, kad situacija su COVID-19 parodė, kad kai kurių valstybių vadovai krizinių situacijų metu elgiasi "kuo egoistiškiau".
"Ankstyvajame pandemijos etape viena gerai žinoma, labai turtinga, gerai ginkluota šalis arba perpirkdavo, arba nukreipdavo pas save kitiems skirtus krovinius su apsaugos nuo koronaviruso priemonėmis", — prisiminė Lavrovas ir apgailestavo, kad kai kurios šalys praranda kompromisų, dialogo kultūrą ir "apskritai gebėjimą išklausyti pašnekovus", o vietoje to vyrauja "noras apkaltinti" ir "iškelti ultimatumus".
Tarptautinės institucijos turi likti
Nepaisant to, pasak Sergejaus Lavrovo, konkrečių šalių vadovų veiksmai neturėtų būti painiojami su ištisų organizacijų veiksmais. Juk, net darant prielaidą, kad daugelis tarptautinių institucijų gali išnykti, "Valdai" klubo analitikai yra įsitikinę, kad 2045 metais Jungtinių Tautų Organizacija (JT) vis dėlto švęs savo šimtmetį.
"Nepaisant pagrįstos kritikos, JT vykdo savo pagrindinę misiją, — sakė Sergejus Lavrovas. — Jos dėka pasaulis buvo apsaugotas nuo konfliktų tarp didžiųjų valstybių, ir, nepaisant akivaizdžių trūkumų, JT neturi alternatyvos."
Analizuodamas JT darbą, Lavrovas nubrėžė paralelę tarp jos chartijos pažeidimų ir kelių eismo taisyklių nesilaikymo. "Mes neatsisakome kelių eismo taisyklių dėl to, kad įvyksta nelaimingi atsitikimai", — savo požiūrį argumentavo ministras ir teigė, kad valstybės tiesiog turi griežtai laikytis tarptautinės teisės. Be to, JT pasiekia pagrindinį daugiašalės diplomatijos tikslą — taikų ginčų sprendimą ir šalių bendradarbiavimą.
Artimasis užsienis neturėtų žiūrėti į Vakarus
Aptardamas ataskaitą su klubo ekspertais, Sergejus Lavrovas taip pat pažymėjo: Vakarai negali būti kitų šalių elgesio vertinimo šaltinis, todėl reikėtų į tai nebežiūrėti.
"Mes visada jautėme savo orumą, — sakė Rusijos ministras. — Jei ES nesupranta abipusio pagarbaus dialogo su Rusija būtinybės, turime kurį laiką nustoti su ja bendrauti."
Vakarai jau praranda galimybę savarankiškai išspręsti ekonominius ir finansinius klausimus, sakė Sergejus Lavrovas. Kita vertus, auga atskirų valstybių poreikis lankstesniam tarpusavio bendradarbiavimui, todėl šiandien atsiranda vis daugiau situacinių aljansų. Be to, kaimyninės šalys atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Ministras tai pasakė atsakydamas į Sputnik klausimą apie buvusių TSRS valstybių bendradarbiavimo perspektyvas.
"Bus daug vienkartinių aljansų. Kaip pavyzdį galima nurodyti Sirijos susitarimą — Astanos formatą. Jis yra absoliučiai vienkartinis ir skirtas konkrečiai problemai. Jokiais kitais klausimais Turkija, Iranas ir Rusija nesukūrė tokio formato. Tokių pavyzdžių yra daug: ESBO Minsko grupė. Nors tai grindžiama ESBO, tačiau pagrindinis rūpestis tenka pirmininkui", — sakė ministras.