VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Pastaruosius kelis mėnesius euro zonoje pastebimas kainų mažėjimas. "Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus paaiškino, kas sukėlė šį reiškinį ir kokie gali būti jo rezultatai.
Pasak Šimkaus, kainų mažėjimui euro zonoje įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi.
Europos centrinis bankas (ECB) siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos. Nors įprastai gyventojai kainų didėjimą laiko vien tik blogu dalyku, tačiau infliacija yra lyg slėgio matuoklis ekonomikos katile. Per aukšta infliacija signalizuoja apie ekonomikos perkaitimą, o per maža infliacija dažniausiai rodo krentantį ekonomikos augimą, galimai didėjantį nedarbą ir atlyginimų stagnaciją.
"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais infliacija euro zonoje dar išliks labai žema. Nors ilgesniame laikotarpyje kainų augimą gali išjudinti prekybos įtampų ir deglobalizacijos veiksniai, tačiau visgi euro zonoje infliacija reikšmingai nepakils tol, kol darbo rinka bus prislėgta.
Pasak Šimkaus, šiemet valstybės išleido daug pinigų ekonomikos skatinimui — nors tos lėšos visų pirma buvo skirtos kompensuoti prarastas pajamas, didelė jų dalis nukeliavo į santaupas. Tačiau kitais metais prasidės visiškai kito pobūdžio skatinimas — investicijos. Valstybės naujais pinigais pirks prekes ir paslaugas ir taip sieks didinti visuminę paklausą.
Toks skatinimas turi didesnio potencialo kurti naujas darbo vietas ir stimuliuoti ekonomiką, tačiau jį lydi ir politinės rizikos, tvirtina ekonomistas.
"Tad Europos centrinis bankas yra atsidūręs labai nepavydėtinoje situacijoje — nieko nedaryti negali, nes iššauks rinkų pyktį, tačiau daryti bet ką nelabai yra prasmės. Nors už infliacijos lygį yra atsakingas ECB, bet šiandien ją pakelti realiai gali tik šalių vyriausybės. Čia ir glūdi pagrindinis skirtumas, lyginant su praėjusiuoju dešimtmečiu. Kiekybinis skatinimas, nepaisant visų hiperinfliacijos baimių, praktiškai neturėjo poveikio kainoms, nes jį lydėjo valstybių taupymo periodas. Šiandien matome, kad senos fiskalinės drausmės dogmos eižėja, ir valstybės yra pasirengusios investuoti į ateitį", — rašo ekonomistas.
Pasak jo, ECB palūkanų nekels dar ilgą laiką. Pandemijos prislėgta euro zonos ekonomika, ir ypač jos pietūs, atsigaus negreitai. "ECB nekartos 2012 metų klaidų, kai, išsigandus infliacijos, palūkanos buvo pradėtos didinti per anksti", — tvirtina Šimkus.
Kalbant apie Lietuvą, čia infliacija, nors dėl kainų konvergencijos vidutiniškai ir aukštesnė nei Europoje, tačiau yra labai susijusi. Krentančios kainos Europoje artimiausiu metu slopins kainų augimą ir Lietuvoje.