VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Jau dabar Rusijos ypatingai saugomos gamtos teritorijos turi kuo pasigirti: čia retų gyvūnų skaičius žymiai padidėjo. Apie tai, kaip išsaugomos nykstančios gyvūnų rūšys — RIA Novosti straipsnyje.
Buvo sunku kovoti su brakonieriavimu
Viena pagrindinių gyvūnų skaičiaus mažėjimo priežasčių pasaulyje, žinoma, yra žmogaus veikla. Pasak Daūrijos gamtos rezervato vadovaujančio mokslo darbuotojo Vadimo Kiriliuko, 2000 metais brakonieriavimas buvo masinis reiškinys, keliantis grėsmę trumpauodegės antilopės — dzereno — populiacijai.
2001 metų sausio mėnesį dėl blogo oro dešimtys tūkstančių dzerenų įsismelkė giliai į Čitos regioną iš Mongolijos.
"Čia ir prasidėjo brakonieriavimo bakchanalijos. Aplinkosaugininkai regione tuo metu buvo gana kvalifikuoti ir veiksmingi, tačiau kalendorinių metų pradžioje Daūrijos rezervato inspekcijai ir regioninei medžioklės priežiūrai trūko lėšų", — pasakoja Kiriliukas.
Gražus ir stiprus gyvūnas, Prževalskio arklys, praktiškai dingo iš savo natūralios buveinės dar XX amžiaus viduryje. Priežastis buvo šaltos žiemos, naminių gyvulių mirtis ir laukinių arklių medžioklė. Pasak federalinės valstybės biudžetinės įstaigos "Orenburgo regiono rezervai" direktorės Rafilijos Bakirovos, mokslinė šios problemos diskusija prasidėjo XX a. viduryje, o 1959 metais įvyko Pirmasis tarptautinis simpoziumas rūšių išsaugojimo klausimais. Vis dėlto, rimtas darbas dėl Prževalskio arklio reintrodukcijos Rusijoje prasidėjo tik 2000-ųjų pabaigoje.
Snieginis leopardas, kaip pasakoja Sailiugemo nacionalinio parko direktoriaus Denisas Malikovas, visada buvo negausi rūšis, tačiau antrojo tūkstantmečio pabaigoje jis priartėjo prie išnykimo ribos.
Apsauga ir pagalba
Pirmieji pavojaus varpais dėl gazelių sumažėjimo, žinoma, ėmė skambinti mokslininkai. Pirmiausia, pasak Kiriliuko, jie kreipėsi į žiniasklaidą, prašydami pagalbos iš visuomeninės aplinkosaugos organizacijų ir žmonių. Mokslininkai taip pat inicijavo Mongolijos tarpvalstybinį kreipimąsi į Rusiją, kas atkreipė vyriausybinių agentūrų dėmesį į šią problemą.
"Tai leido dzerenams įsitvirtinti Rusijos teritorijoje, nors dar dešimtmetį kovoti su brakonieriavimu buvo labai sunku", — teigė mokslininkas.
Nuo 2009 metų, su JT plėtros programos, Pasaulinio ekologijos fondo bei Rusijos gamtos išteklių ministerijos parama, įgyvendinant 2009 metais Orenburge prasidėjusį Stepės projektą, prasidėjo Prževalskio arklio reintrodukcijos darbai.
"Rusijos Federacijos gamtos išteklių ministerija 2015 metais nusprendė išplėsti Orenburgo rezervatą nei įgyvendinti Prževalskio arklio išsaugojimo programą", — prisimena Rafilija Bakirova.
Iš pradžių daugelis netikėjo idėjos sėkme. Rūpestis dėl rezervato išplėtimo, reintrodukcijos centro sukūrimo, gyvūnų laikymo infrastruktūros, mokslininkų ir vyriausybės inspektorių apgyvendinimo, dokumentų rengimas — visa tai nukrito ant rezervo darbuotojų pečių. Darbai buvo vykdomi tiek su tarptautinių fondų, tiek Rusijos federalinio biudžeto parama.
Kaip pažymi Bakirova, paramą teikė didžiulis skaičius specialistų iš mokslinių institutų bei kolegos iš kitų saugomų gamtos teritorijų. Prževalskio arkliai iš kitų šalių pasiekė rezervatą 2015, 2016, 2017 metais.
Sailiugemo nacionalinis parkas buvo sukurtas siekiant išsaugoti snieginį leopardą. Pagrindinis darbuotojų uždavinys buvo apsaugoti retą katę nuo brakonierių ir sukurti palankias gyvenimo ir populiacijos augimo sąlygas.
Turime daug kuo didžiuotis
Kaip pažymi Kiriliukas, dzerenų atkūrimas tapo vienu sėkmingiausių tokio pobūdžio projektų Rusijoje. Rusijos gamtos išteklių ministerija priskyrė dzereną prie prioritetinių gyvūnų rūšių. Nacionalinio projekto "Ekologija" rėmuose imtasi visų įmanomų priemonių ilgalaikiam gyventojų stabilumui užtikrinti.
Norint išspręsti retų gyvūnų rūšių išnykimo problemą, kritiškai svarbus aukščiausių valstybės pareigūnų dėmesys. 2016 metais, dalyvaujant Rusijos prezidentui, Orenburgo rezervate Prževalskio arkliai pirmą kartą buvo išleisti į rezervato teritoriją. Paleidus arklius, Rusijos reintrodukcijos centro projektu susidomėjo ne tik Europa, bet ir JAV.
2019 metais Orenburgo rezervato teritorijoje vyko 7-asis tarptautinis simpoziumas, skirtas Prževalskio arklio išsaugojimo klausimui. "Pateikėme tarptautiniams ekspertams ataskaitą apie Rusijoje vykdomą darbą siekiant išsaugoti šią rūšį ir gavome labai aukštą infrastruktūros, gyvūnų būklės bei mokslinio darbo įvertinimą. Turime kuo didžiuotis!" — sako Bakirova.
Patekti į nacionalinį projektą — didelis reikalas, sako Sailiugemo nacionalinio parko direktorius Denisas Malikovas. Tai leido ne tik sukurti snieginio leopardo išsaugojimo darbo grupę ir parengti pagrindinius dokumentus, bet ir numatyti didelį finansavimą įrangai įsigyti, kad būtų užtikrinta saugomų gamtos teritorijų eksploatacija, įskaitant UAZ ir keturračius.
Tegul jų būna kuo daugiau!
Pradėti gamtosaugos darbus nebuvo lengva — niekas negalėjo tiksliai pasakyti, ar pavyks, ar ne. Bet jau dabar galima kalbėti apie pirmąsias, bet labai reikšmingas pergales.
Sailiugemo nacionalinio parko teritorijoje, prie Arguto upės, gyvena 17 snieginių leopardų — didžiausia grupė Rusijoje. Septyni leopardai gyvena Sailiugemo kalvagūbryje, kur anksčiau jų nebuvo.
Dzerenus taip pat pavyko apginti! Jų išsaugojimo projektas gali būti laikomas vienu sėkmingiausių.
Dabar Orenburgo rezervate gyvena pusiau laisva 53 Prževalskio arklių populiacija. Tačiau tikslas yra daug daugiau. Mokslininkai tikisi, kad pavyks populiaciją padidinti iki 400 ir ateityje sukurti laisvas populiacijas Rusijos teritorijoje.
"Jie yra labai gražūs, o stepė be jų nepilnavertė! Mes dėsime visas pastangas, kad tokių gražių, grakščių gyvūnų būtų kuo daugiau, o žmonės išmoktų juos vertinti ir saugoti!" — pabrėžia Rafilija Bakirova.