VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Pandemijos sukelta įtampa, finansinis nestabilumas, rizika prarasti darbą sukėlė ne skolų augimą, o jų mažėjimą, rodo kredito biuro "Creditinfo Lietuva" atlikta gyventojų rizikingumo analizė.
Finansų ekspertai tai sieja su augančiu finansiniu raštingumu, gyventojų siekimu atidžiau valdyti lėšas krizės akivaizdoje, taip pat dalies pirkinių atsakymu — kelionių, drabužių, lankymosi restoranuose ar pramogų centruose.
Atlikta gyventojų rizikingumo analizė 2019–2020 metais parodė, kad, palyginti su 2019 metais, šiemet rizikingiausių gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 9,5 proc. iki 7,5 proc., o gyventojų, turinčių aukščiausius patikimumo reitingus, padaugėjo nuo 34,5 proc. iki 37,2 proc.
Analizuojami buvo tik gyventojai, kurie aktyviai naudojasi kreditavimo paslaugomis — turi paskolų, pirko ar ketino pirkti išsimokėtinai.
Mažėjo ne tik skolininkų skaičius, bet ir bendra skolų suma: 2019 metų pradžioje 177 tūkst. gyventojų vėlavo sumokėti 642 mln. eurų, o šiuo metu tokių skolininkų yra kiek daugiau kaip 163 tūkst., kurių bendra vėluojama sumokėti suma sudaro 506,7 mln. eurus. Taigi, palyginti su 2019 metų pradžia, skolininkų Lietuvoje sumažėjo beveik 13 tūkst., o skolų suma susitraukė 135 mln. eurais. Atitinkamai vidutinė vieno skolininko vėluojama sumokėti suma krito nuo 2369 eurų iki 1883 eurų.
"Nors Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų šalių ūkiai pasaulyje, išgyvena pandemijos sukeltą sukrėtimą, būtent šiemet daugėja punktualiau savo finansinius įsipareigojimus vykdančių gyventojų gretos. Įžvelgiame keletą priežasčių, kurios lėmė tiek bendrą skolos mažėjimą, tiek retėjančias skolininkų gretas — tai augantis finansinis raštingumas, atsargesnis vartojimas ir ne pirmojo būtinumo išlaidų atsisakymas", — sakė "Creditinfo Lietuva" generalinis direktorius Aurimas Kačinskas.
Pasak Kačinsko, jau ne pirmąkart išgyvenama pasaulinė ekonominė recesija išmokė gyventojus vis greičiau priimti sprendimus, kurie galėtų apsaugoti nuo ypač sunkių finansinių pasekmių.
"Lietuviai labai greitai atsisakė nebūtinų išlaidų ir susilaikė nuo brangesnių pirkinių. Nors karantinui pasibaigus vartojimas beveik grįžo į ankstesnį lygį, tačiau susitaupė lėšos, kurios būtų skirtos kelionėms į užsienį ir Lietuvoje, maitinimuisi viešose įstaigose, išlaidos drabužiams ir pramogoms", — pabrėžė jis.
Kredito biuro vadovo teigimu, dalies šių išlaidų gyventojai buvo priversti atsisakyti dėl objektyviai sumažėjusių galimybių pasinaudoti paslaugomis, tačiau suveikė ir padidėjęs atsargumas — baimė lankytis viešose vietose, prekybos centruose, pasikeitęs gyvenimo būdas.