Tačiau blogiausia, matyt, priešaky: investicijos į šią pramonę šiemet gali nukristi perpus. Tai reiškia, kad dauguma kompanijų tiesiog neišgyvens. Kodėl skalūnų gamintojai, vedę JAV prie naftos gavybos lyderių, šiandien vos suveda galą su galu — RIA Novosti medžiagoje rašo Natalija Dembinskaja.
Žemos kainos
Pavasarį žlugusi naftos kaina smarkiai susilpnino gavybos aktyvumą, visų pirma JAV. Žaliavos atpigo beveik 50 procentų. Teksasas tam visiškai nepasiruošęs.
Dėl to "Parsley Energy" uždarė 150 gręžinių, "Continental Resources" sumažino gavybą trečdaliu, "Texland Petroleum" — visiškai. Balandį bankrutavo viena didžiausių skalūnų įmonių — "Whiting Petroleum", iš paskos — paslaugų įmonė "Hornbeck Offshore Services". Gegužę apie veiklos nutraukimą investuotojams pranešė "California Resources" ir skalūnų milžinė "Chesapeake Energy".
Analitikai perspėjo, kad tai tik bankrotų bangos pradžia, kuri netrukus apims visą pramonę. "Pickering Energy Partners" prognozuoja, kad šiais metais beveik 40 procentų šio sektoriaus įmonių susidurs su žlugimu.
Dabartinės kotiruotės vis dar neleidžia skalūnų gamintojams uždirbti pelno. Gamybos savikaina yra 50–60 USD už barelį. Keturiasdešimties aiškiai nepakanka. Ir pramonė tampa vis mažiau patraukli investuotojams. Išeina užburtas ratas: norint išlikti ant vandens, reikia pinigų, tačiau tokioje situacijoje nėra kuo pasikliauti.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) skaičiuoja, kad investicijos į skalūnų gavybą šiemet mažės daugiau nei dvigubai ir sieks 45 mlrd. USD. 2019 metais siekė beveik 100 mlrd.
TEA "World Energy Outlook" ataskaitoje minima, kad didžiausia suma buvo 2014 metais — 125 mlrd. Manoma, kad šį dešimtmetį bus 30 procentų mažiau — apie 85 mlrd. per metus.
Tarptautinė konsultacijų agentūra "Rystad Energy" šiemet prognozuoja apie 67 mlrd.
Kartus nusivylimas
Reikėtų pažymėti, kad investuotojai atšalo skalūnų gamintojams ne šiandien. Jau 2018 metų pabaigoje daugeliui kompanijų dėl investicijų trūkumo teko sumažinti biudžetus milijardais. Tai labai paprasta: nėra pelno.
Tai, kad JAV tapo didžiausia naftos gamintoja pasaulyje, — skalūnų gamintojų nuopelnas. Tačiau jiems nuolat reikia gręžti naujus gręžinius, nes gavybos plotai greitai senka. Tenka įsiskolinti.
Remdamiesi skalūnų "dešimtmečio" rezultatais, investuotojai suprato, kad šis verslas vis dar toli gražu nėra pelningas, įmonės iki šiol pumpuoja naftą nuostolingai, lėšų trūkumą finansuodamos vis didesnėmis skolomis. Per dešimt metų 40 geriausių pramonės šakų išleido beveik 200 milijardų daugiau nei uždirbo.
Tik vienetai įrodė, kad sugeba generuoti pelną, konstatuoja analitikai. Tūkstančiai gręžinių skalūnų plotuose išpumpuoja daug mažiau žaliavų, nei žadėta investuotojams. Todėl bendrovių akcijos yra išparduodamos. Problemas mato ir patys žaidėjai. "Per pastarąjį dešimtmetį pramonė visiškai sužlugdė investuotojų pasitikėjimą", — sakė Lee Tillman'as, ketvirtos pagal dydį šalies gamintojos "Marathon Oil" generalinis direktorius.
Investuotojams skalūnų bendrovės yra "juodos avys", skelbia tarptautinė finansinių duomenų rinkoje besispecializuojanti bendrovė "FactSet". Nuo 2007 metų JAV skalūnų akcijų indeksas prarado 31 proc., tuo tarpu "S&P 500" išaugo 80 proc.
Purvina paslaptis
Remiantis TEA prognoze, iki metų pabaigos didžiausią indėlį į pasaulio naftos tiekimo mažinimą įneš būtent JAV. Gamyba septyniuose pagrindiniuose JAV skalūnų baseinuose — Permės, Eagle Ford, Bakken, Niobrom, Anadark, Apalačų ir Haynesville — sumažės iki 7,632 milijono barelių per parą. Visų pirma, Permės baseine, kur įvyksta daugiau nei pusė visos skalūnų gavybos — iki 4,5 mln., Eagle Ford — iki 1,3 mln.
Paradoksalu, bet pati technologija, kuria rėmėsi visa Amerikos naftos pramonė, atima perspektyvas. Pasak vieno iš pirmaujančių pramonės investuotojų, hidraulinis ardymas labai sumažino šalies angliavandenilių atsargas. Tai laidoja viltis, kad JAV atsigaus gavyba ir energetinė nepriklausomybė.
Wil'as Vanloh'as, privačios kapitalo įmonės "Quantum Energy Partners", kuri gamina tik šiek tiek mažiau nei didžiausias gręžikas "ExxonMobil", vadovas, pripažino, kad hidraulinis ardymas "sunaikino didžiąją dalį atsargų Šiaurės Amerikoje".
"Tai — purvina skalūnų paslaptis, — "Financial Times" sakė Vanloh'as, pažymėdamas, kad gręžinai dažnai gręžiami per arti vienas kito. — Per pastaruosius penkerius metus viskas, ką mes padarėme, tai ištuštinome gelmes".
Toliau — daugiau
Kaip tvirtina "Financial Times", pirmąjį ketvirtį didžiausios nepriklausomos skalūnų bendrovės užfiksavo rekordinius kaupiamuosius 26 milijardų dolerių nuostolius. Turime ruoštis neišvengiamam dalykui — bankrotui, pabrėžia leidinys.
Ir toliau bus blogiau nei pačiame 2016 metų naftos krizės įkarštyje. Tuo metu 70 įmonių kreipėsi dėl finansinio neišsigalėjimo, tačiau jos buvo mažos ir iš viso liko 56 milijardų dolerių skolos. Dabar pasipylė milžinai. Birželį iš žaidimo pasitraukė dar vienas didelis naftos skalūnų gamintojas — "Extraction Oil & Gas".
Advokatų kontoros "Haynes and Boone" duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius 36 įmonės, turinčios 51 mlrd. USD skolą, paskelbė bankrotą. Bendra didelių 25 bendrovių skola siekia 150 mlrd.
"Esmė ta, kad rinkos laukia bankrotas ir restruktūrizavimas", — nuviliančią išvadą padarė Regina Mer, reitingų agentūros KPMG energetikos skyriaus vadovė.
Analitikai prognozuoja, kad iki kitų metų pabaigos bankrutuos 250 įmonių, jei naftos kainos nepakils iki reikiamo lygio. Tačiau pandemija vėl įgauna pagreitį, o tai žada energijos paklausos sumažėjimą ir atitinkamas kainų perspektyvas. Tačiau pagal naujausią konsultacijų ir audito bendrovės "Deloitte" tyrimą, maždaug trečdalis JAV skalūnų gamintojų jau yra nemokūs.