VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Šveicarijos parlamento žemųjų rūmų (Nacionalinės tarybos) pirmininkė Isabelle Moret pirmadienį Vilniuje susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, praneša Šveicarijos telegrafo agentūra (ATS).
Kaip praneša ATS, šio neformalaus susitikimo pabaigoje Moret paragino Baltarusijos valdžią gerbti žmogaus teises, uždrausti kankinimus ir užtikrinti susirinkimų ir asociacijų laisvę.
Pranešime sakoma, kad Šveicarijos parlamentarų delegacija, kuri spalio 19–23 dienomis vykdo turnė po tris Baltijos šalis, paragino Baltarusijoje surengti naujus prezidento rinkimus.
Jos nuomone, turėtų būti užtikrintos "atviros demokratinės ir pagarbios diskusijos". Be to, pasak parlamentarų, ESBO turėtų galėti stebėti šiuos rinkimus, o spaudai, taip pat užsienio, turėtų būti leidžiama laisvai dirbti savo darbą.
ATS duomenimis, Šveicarijos delegacija palaikė ESBO norą paremti diskusijas tarp vyriausybės ir opozicijos Baltarusijoje.
Kaip praėjusį penktadienį pranešė Šveicarijos parlamento spaudos tarnyba, Moret planavo su Tichanovskaja aptarti "naujausius politinius įvykius Baltarusijoje ir opozicijos lūkesčius".
Apskritai Šveicarijos parlamentinės delegacijos kelionė į Latviją, Lietuvą ir Estiją "skirta susipažinti su priemonėmis, kurių imamasi dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltos ekonominės krizės. Visų pirma kalbama apie "ES reagavimą į šią krizę". Tarp kitų temų — "politika saugumo ir energetikos srityje".
Padėtis Baltarusijoje
Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.
Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.
Pirmosiomis protestų Baltarusijoje dienomis veiksmai virto smurtiniais protestuotojų ir teisėsaugos institucijų susidūrimais. Opozicija ragina tęsti protestus, valdžia reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga priėmė keletą sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kurias tada palaikė Šveicarija, kuri nėra ES narė, tačiau laikėsi jos sankcijų politikos.
Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.