VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Daugeliui žmonių sveikatos krizė siejasi su COVID-19 pandemija, tačiau ir iki jos netilo pavojaus varpai — neregėtais mastais augo onkologinių ligonių gretos, kasmet daugėja ir sergančių diabetu ar širdies bei kraujagyslių ligomis.
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai pasidalino paprastais patarimais, kurie leis atitolinti susitikimą su sveikatos problemomis.
Rinkitės vertingus produktus
Pasak KTU Maisto instituto direktorės dr. Alvijos Šalaševičienės, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į produktų pasirinkimą. Ypač tais atvejais, kai pinigų kiekis, skiriamas maistui yra ribotas.
"Visavalgių racione apie 20% viso suvartojamo gyvūninės kilmės maisto gali sudaryti subproduktai ir jų gaminiai. Natūralūs kaulų sultiniai, šaltiena, kepenų paštetai — vertingi ir pigūs produktai, kurių nevertėtų pamiršti. Jie gausūs vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis — turi geležies, folio rūgšties, B grupės vitaminų, vario, cinko, cholino", — sako ji.
Jei baiminatės įsigyti nekokybiškų subproduktų, mokslininkė rekomenduoja rinktis vietinius pardavėjus. Taip užtikrinamas trumpiausias žaliavos kelias iki pirkėjo, todėl lengviau išlaikoma aukščiausia gaminio kokybė.
"Taip pat nepamirškite, kad prie bet kurių mėsos patiekalų turėtumėte pasirinkti garnyrą, turintį skaidulinių medžiagų. Tuomet užtikrinsite sklandų virškinimo procesą", — primena Šalaševičienė.
Nederėtų rinktis gaminių, kurie yra pigesni nei žaliava, iš kurios jie gaminami. Pavyzdžiui, jei vištienos kilogramas kainuoja apie 3–6 eurus, tai produktai, pagaminti iš vištienos, tačiau kainuojantys mažiau nei pati vištiena, neturėtų tapti kasdieniu pasirinkimu. Kaip pažymi Šalaševičienė, nuolat renkantis tik tokius gaminius gali atsirasti svarbių mitybinių medžiagų deficitas.
Skonio ir kitų juslinių savybių pokyčiai
"Galiu užtikrinti, kad žmogaus liežuvis yra neįtikėtino jautrumo kokybės matuoklis, — sako KTU Maisto instituto mokslo darbuotoja dr. Gitana Alenčikienė. — Pirmiausia apžiūrėkite pakuotę, ar ji nėra pakitusi. Tuomet įvertinkite produkto spalvą, kvapą ir konsistenciją — įsitikinkite, kad jie būdingi ir neturi pakitimų. Ir jei minėti aspektai nesukelia įtarimų — ragaukite".
Alenčikienės teigimu, pasitaiko produktų laikymo sąlygų pažeidimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos produkto kokybei bei saugai, taip pat visada vertėtų atkreipti dėmesį į produktų laikymo temperatūrą, ypatingai vasaros laikotarpiu. Todėl visada reikia produktus laikyti tinkamomis sąlygomis ir atsakingai.
"Pirmiausia, įvertinkite pakuotę ir jei manote, kad produktas gali būti pakitęs arba net sugedęs — nerizikuokite. ą konservų pakuotę arba pelėsio požymius — nedelsiant išmeskite produktą. <...> Kai kurie mikroorganizmai gamina toksinus, stabilius net itin aukštose temperatūrose. Tad tokiu patiekalu apsinuodyti galite net po terminio apdorojimo, o neigiami padariniai gali neapsiriboti tik pykinimu ar viduriavimu", — pabrėžia mokslininkė.
Organizmo poreikiai
Šalaševičienė pabrėžia, kad alergija maistui, tam tikro maisto netoleravimas, didesnis geležies poreikis ar suprastėjęs tam tikrų mitybinių medžiagų įsisavinimas gali ne tik ženkliai pabloginti savijautą, bet ir padidinti jautrumą kitoms ligoms, nes nualina imunitetą.
Pasak jos, ne tik pasaulinėje rinkoje, bet ir KTU Maisto institute nuolat kuriami suasmenintai mitybai pritaikyti produktai.
"Pavyzdžiui, dalis žmonių dėl etinių ar sveikatos priežasčių atsisako mėsos. Pas mus kuriami mėsos analogai yra praturtinami B grupės vitaminais ir geležimi, kad atitiktų mėsos mitybinę vertę ir užtikrintų pilnavertę mitybą nevartojant mėsos. Kitas pavyzdys — glitimo turinčių javų nevartojantys asmenys. Jų racione atsiranda įvairiausių duonos gaminių analogų, tačiau jie neturi pilnagrūdžiams gaminiams būdingų skaidulų. Tad mūsų tikslas — aprūpinti specialių poreikių turinčius vartotojus produktais, turinčiais maksimaliai aukštą mitybinę vertę", — teigia KTU Maisto instituto vadovė.
Jeigu žmogus turi vienokių ar kitokių apribojimų maisto racione, būtina žinoti, kokių medžiagų deficitas gali susidaryti. Tuomet reikia stengtis jį kompensuoti kitais produktais arba rinktis specialiai personalizuotai mitybai skirtus gaminius, pažymėjo Šalaševičienė.