Lietuviai įvertino savo galimybes susirasti naują darbą per pandemiją

Daugiau nei pusė 26–35 metų apklaustųjų įsitikinę, kad rastų naują darbą mažiau nei per 3 mėnesius, tuo tarpu vyresni nei 46 metų amžiaus darbuotojai yra skeptiškesni

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojai mano, kad jei prarastų darbą, dėl pandemijos darbo paieškos galėtų užtrukti iki šešių mėnesių.

Dėl pandemijos nežinomybės šalies dirbantieji nėra tikri, kad praradę turimą darbą lengvai surastų naują. Nors laisvų darbo vietų pasiūla šalyje muša rekordus, kas antras dirbantysis teigia, kad rasti lygiavertį darbą būtų sudėtinga ir užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau, rodo "Swedbank" užsakymu atlikta apklausa.

Ypač pesimistiškai savo galimybes vertina vyriausieji.

Amžiaus "cenzas"

"Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, papasakojo, kad Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis, kurios ekonomika nuo pandemijos pasekmių nukentėjo kone mažiausiai Europoje, tačiau netikrumas dėl ateities perspektyvų atsispindi pesimistiškose dirbančiųjų nuotaikose.

"Net ir būdami įsitikinę, jog jų kompetencijos atitinka šiandieninius darbdavių poreikius, vos 8 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems pavyktų susirasti lygiavertį darbą per vieną mėnesį. Dauguma dirbančiųjų mano, kad darbo paieška užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau", — papasakojo ji.

Anot jos, 56 proc. 26–35 metų amžiaus dirbančiųjų įsitikinę, kad naujam darbui rasti iki 3 mėnesių laikotarpio. Tuo tarpu skeptiškiausi yra vyresni nei 46 m. amžiaus darbuotojai. Didžiausia dalis jų galvoja, kad naujo lygiaverčio darbo paieškos užtruktų ilgiau nei pusę metų. 

"Šis faktas atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar gajus stereotipas, jog perkopę 40 metų ribą darbuotojai tampa mažiau paklausūs. Neretai šį stereotipą palaiko ne tik darbdaviai, bet ir patys vyresnio amžiaus darbuotojai", — aiškina Bagdanavičiūtė.

Nauji įgūdžiai

Tyrimas atskleidė, kad ieškant naujo darbo gyventojams sudėtingiausia būtų atsisakyti esamos veiklos ar profesijos. Taip teigia beveik 40 proc. apklaustųjų. O štai lengviausia — išmokti naujų įgūdžių. Su pastaruoju teiginiu sutinka daugiau nei 50 proc. respondentų.

"Dirbantieji taip pat palyginti gerai — 3,6 balo iš 5 galimų — vertina savo kompetencijų atitikimą šiandieniniams darbdavių poreikiams. Be to, džiugina faktas, kad maždaug 80 proc. respondentų teigia besirūpinantys savo profesinių ir asmeninių kompetencijų ugdymu", — komentuoja "Swedbank" ekspertė.

Uždirbti iš hobio

Kaip rodo "Swedbank" tyrimas, dalis gyventojų mato galimybių gauti papildomų pajamų iš savo pomėgių, hobių ar panaudoję turimus įgūdžius. Tokių pajamų šiuo metu nurodo gaunantys 6 proc. gyventojų. Tai gali būti geras būdas užsidirbti papildomų pajamų, kardinaliai nekeičiant karjeros krypties ar gyvenimo būdo. 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad uždirbti iš hobio galėtų, o dar panašiai kita tiek respondentų — kad galėtų, jeigu patobulintų savo specifinius įgūdžius.

Vis tik apie 40 proc. respondentų teigia, kad jiems tokių pajamų gauti nepavyktų, nes jie neturi reikalingų gebėjimų, tam reikia didelio pradinio kapitalo arba jų tiesiog nedomina tokia galimybė. 

Tyrimo metu buvo apklausti 1 012 18–75 m. amžiaus Lietuvos gyventojų.

NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 9578 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 5388 asmenys, 4015 pasveiko. Dėl sunkios epidemiologinės situacijos, daugelis žmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, užsidarė įmonės, kaip ir kitose COVID-19 paveiktose šalyse nukentėjo ekonomika.