VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Rusijos "propaganda" pasinaudojo "koronaviruso pandemija", užsipuldama JAV, Europos demokratines valstybes ir siekdama "pakirsti Vakarų ir NATO vienybę". Vienas pagrindinių "dezinformacijos" taikinių buvo Lietuvos auditorija. Tokią išvadą padarė Vašingtono Hudsono instituto darbuotojai Robertas Vaicas ir Aurimas Lukas Pečiukaitis savo pranešime.
Anot pranešimo autorių, "propagandos kampanija" buvo skirta "priversti lietuvius pozityviai įvertinti Rusijos politiką, nepasitikėti savo valdžios institucijomis reaguojant į pandemiją ir suabejoti parama, kurią jie gauna iš Vakarų partnerių". Ir šią "klaidinančią ir žalingą informaciją", tame tarpe "išsamią propagandos kampaniją", kaip teigiama, paskleidė "prokremliška žiniasklaida" — agentūra "Spuntik".
"Didžiąja "Spuntik" pateikiamos informacijos apie COVID-19 dalimi siekiama užginčyti Vakarų solidarumą su Lietuvos žmonėmis sunkmečiu", — sakoma pranešime.
Kaip pavyzdžius Vaicas ir Pečiukaitis dažniausiai nurodo nuorodas į agentūros kalbintų ekspertų komentarus, kurių pavardės nurodytos net antraštėse taip pat į apžvalgininkų straipsnius, kuriuose yra pastaba "Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija". ... Tačiau ataskaitoje šie faktai niekur neminimi.
Taip pat teigiama, kad "Rusijos žiniasklaida bandė pavaizduoti Baltijos valstybių lyderius kaip nesugebančius apsaugoti savo žmonių nuo krizės". Toliau autoriai pateikia tik pavadinimą, nepaaiškindami straipsnio esmės ir niekaip jo nekomentuodami. Jie taip pat mini tariamus "propagandinius straipsnius" apie ekonomikos krizę, nors Lietuvos pareigūnai ir ekspertai apie tai ne kartą yra kalbėję.
Anot Vaico ir Pečiukaičio, kai kuriais straipsniais "buvo siekiama diskredituoti Amerikos žiniasklaidą kaip patikimą informacijos šaltinį, apibūdinant jų turinį kaip oficialios propagandos formą".
Be to, dėl tam tikrų priežasčių neigiamą ekspertų reakciją sukėlė straipsniai, kuriuose žurnalistai, remdamiesi faktais ir oficialiais pareiškimais, rašė apie Rusijos kovos su koronavirusu sėkmę ir jos pagalbą kitoms šalims.
Be to, pranešimo autorius palietė COVID-19 temos apžvalgą ne tik "Sputnik Lietuva", bet ir "Sputnik Baltarusija".
"Lietuvai nusiuntus finansinę humanitarinę pagalbą Baltarusijai, "Sputnik Baltarusija" sumenkino apimtį ir pareiškė, kad Kinija "reguliariai" teikia tokią humanitarinę pagalbą", — sakoma pranešime.
Ataskaitoje taip pat minimos tam tikros socialinės žiniasklaidos grupės, kurios "buvo naudingos Kremliui palankioje dezinformacijos kampanijoje". Šių grupių pavadinimuose esą buvo vartojamas žodis "unfollow", kuris buvo naudojamas "diskredituoti pagrindinę Lietuvos žiniasklaidą". Hudsono instituto darbuotojai nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų, kaip tokios bendruomenės yra susijusios su Rusija ir Rusijos žiniasklaida.
"Sputnik" persekiojimas Lietuvoje
"Sputnik Lietuva" buvo minima Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtose metinėse grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitose, taip pat Lietuvos pareigūnų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą".
"Sputnik Lietuva" persekiojimas suintensyvėjo per prezidento rinkimus respublikoje pernai gegužę. Agentūra aktyviai ir profesionaliai nušvietė abu rinkimų turus, taip pat balsavimą per du referendumus ir rinkimus į Europos Parlamentą.
Praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas Latvijos pilietis Maratas Kasemas, "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius. Žurnalistas buvo apklaustas ir jam įteiktas sprendimas, kuriame teigiama, kad jis kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui" ir penkerius metus jam uždrausta įvažiuoti į šalį. Tuo tarpu pats Kasemas teigė, kad apklausos metu bandyta išsiaiškinti redakcijos darbo detales, kontaktų ir naujienų šaltinius.
Praėjusių metų liepos pradžioje LRTK gavo LRT skundą, kad "Sputnik Lietuva" be leidimo savo tinklalapyje paskelbė portalo straipsnius. Reguliavimo institucija taip pat pažymėjo, kad nacionalinis transliuotojas kreipėsi į agentūrą su prašymu pašalinti neteisėtai paskelbtą turinį, saugomą autorinių teisių, tačiau jis ir toliau buvo neteisėtai skelbiamas. Remdamasis šiuo kreipimusi, reguliatorius užblokavo prieigą prie "Sputnik Lietuva" tinklalapio respublikos teritorijoje. Tačiau liepos pabaigoje prieiga buvo atkurta.
Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios veiksmai grubiai pažeidžia tarptautinę teisę. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad agentūra "Sputnik Lietuva" yra "nuolat persekiojama", nepaisant to, kad ji savo veiklą vykdo visiškai laikydamasi įstatymų ir aukštų žurnalistinių standartų. Rusijos pusė mano, kad tokius išpuolius prieš "Sputnik" sąlygoja politiniai motyvai, o ne profesinė žurnalistų veikla.