VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Baltarusijoje opozicijos planuojamas streikas nepavyko, tačiau protesto akcijų Baltarusijoje finansavimas ir toliau augs, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas.
Baltarusijos darbuotojai, kurie rengia streikus gamyklose, finansuojami iš užsienio, o būtent iš Lietuvos ir Lenkijos, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka posėdyje dėl šeštosios visos Baltarusijos nacionalinės asamblėjos parengimo.
Baltarusijos lyderis tvirtina, kad tik vienetai "nenori dirbti". Tuo pačiu metu jis pridūrė, kad niekas neturėtų būti įtikinamas grįžti prie savo pareigų. Jo nuomone, tarp streikuojančių yra "branduolys", kuris finansuojamas net iš Europos šalių per "atvirus" ir "uždarus" šaltinius.
Politologas Vladimiras Šapovalovas pažymėjo, kad streikuoti gamyboje gali tik "vienišiai", kurie neturi įtakos darbo procesui.
"Jau galima neabejotinai tvirtinti, kad šiandien, spalio 28 d., streikas nepavyko, neturėjo sėkmės. Pirmąją streiko dieną tai jau paaiškėjo, nes visos Baltarusijos įmonės dirba. Nė minutės nėra prastovos, nepaisant to, kad ir tarp įmonių darbuotojų, darbininkų yra nedidelis protesto dalyvių skaičius. Bet tai yra toks mažas skaičius, kad tikrai neverta sakyti, jog bent vienas cechas ar vienas tos ar kitos Baltarusijos gamyklos padalinys palaikė protestą. Kalbama apie vienišius, kurie visai neturi įtakos gamybos ciklui, gamybos procesui", — pažymėjo politologas.
Pasak Šapovalovo, dėl to streikas tapo nepavykusia idėja, o tolesni veiksmai šia kryptimi yra neperspektyvūs.
"Tikslas nebuvo pasiektas, nes Svetlanos Tichanovskajos ir už jos nugaros stovinčių žmonių iškeltas tikslas pagal ["spalvotųjų revoliucijų" ideologo Džino] Šarpo gaires — tai bendras streikas, kuris turėtų paralyžiuoti pramonės ir žemės ūkio gamybą Baltarusijoje, padarydamas didžiulę ekonominę žalą valstybei, bei lemti valdžios pasikeitimą — šis tikslas ne tik nebuvo pasiektas, bet net nepavyko priartėti prie jo vienu žingsniu", — pažymėjo politologas.
Šapovalovas mano, kad protesto akcijų Baltarusijoje finansavimas augs.
"Noriu pabrėžti, kad protestui bus skiriami pinigai, nes kalbama ne apie Lenkiją ir Lietuvą, o apie daug įtakingesnes ir turtingesnes šalis, kurios stovi už Lenkijos ir Lietuvos, kurios visada yra pasirengusios remti Baltarusijos protestą ar bet kokį kitą protestą posovietinėje erdvėje, kuris kenkia Rusijai ir jos sąjungininkams. Todėl natūralu, kad finansavimas protesto veiksmams bus tęsiamas ir galbūt net didės. Tačiau kartu reikia suprasti, jog Tichanovskajos pareiškimas, kad ji paskelbė apie lėšų rinkimą internete, siekiant padėti streikuojantiems darbuotojams, ir surinko kažkokias lėšas — tai yra priedanga to, kad tikrosios valstybės — NATO narės skiria lėšų destabilizuoti padėtį Baltarusijoje ir Baltarusijos ekonomikos paralyžiui", — pabrėžė politologas.
Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.
Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.
Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.
Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visoje šalyje turėjo prasidėti masiniai streikai įmonėse. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba įprastu būdu.