Europos sociologų teigimu, dabartiniu tempu Lietuva pasieks vidurkį per 60 metų. Patys lietuviai to nesureikšmina ir mano, kad mūsų šalyje laikomasi lyčių lygybės, o moters laisvę renkantis profesiją ir vietą visuomenėje riboja tik jos požiūris į šeimą.
— Mykolai, pasakyk man — kaip tu vertini moteris?
— Ar čia toks keblus klausimas? Kaip normalus vyras gali elgtis su moterimi? Žinoma, su pagarba ir simpatija kolegoms darbe, o su šeimos narėmis — su meile.
— Bet jei tave, aukšto lygio specialistą, atleis iš darbo vien dėl to, kad tu vyras, o į tavo vietą paims moterį be patirties. Kaip tu į tai žiūrėsi?
— Žinoma, kad pasipiktinsiu! Ką bendro turi lyčių lygybė ir profesiniai įgūdžiai? Turėdami europietiškus lygybės ir visuotinės laisvės idealus, kartais peržengiame proto ribas. Patriarchalinėje Lietuvoje vis dar egzistuoja protėvių įstatymas, kad vyras yra šeimos maitintojas, o moteris — židinio saugotoja, namų šeimininkė. Beje, aš žinau daugybę šeimų, kuriose žmonos nedirba, yra atsidavusios namams ir vaikų auginimui. Ir kodėl gi ne, jei vyras uždirba pakankamai? Gal todėl nutiko taip, kad Lietuvoje yra daugiau dirbančių vyrų nei moterų. O kas čia blogo?
— O blogas dalykas yra tas, kad moterims mokama daug mažiau nei vyrams! Ir jų nelinkę skirti į vadovų pareigas!
— Laura, nesikarščiuok! Galvok be emocijų. Žiūrėk, mes turėjome moterį prezidentę. Dabar naująją valdžią šalyje formuos trys moterys — Ingrida Šimonytė ir dvi liberaliųjų partijų pirmininkės Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Aušrinė Armonaitė. Taip, mes taip pat turėjome moterų, kurios užimdavo Seimo pirmininkės pareigas. Aš asmeniškai žinau, kad daugelyje kompanijų moterys užima aukščiausias pareigas, net iki įmonių vadovų. O darbuotojo atlyginimą formuoja ne lytis, o darbo lygis ir sudėtingumas. Pabandykime palyginti vyrą-krovėją su moterimi-krovėja. Kaip manai, kas daugiau per pamainą pakraus?
— Žinoma, vyras! Net kvaila lyginti!
— Taip ir kitose mūsų laikų profesijose! Atlyginimo lygį lemia ne lytis, o profesionalumas. Ir visi šie argumentai apie moterų diskriminaciją iš vyrų pusės — iš piršto laužti, siekiant dar labiau sukelti nesantaiką ne tik tarp jų, bet ir šeimos santykiuose. Kaip man asmeniškai atrodo, visos mums įskiepytos "europietiškos" laisvės ir tolerancijos normos yra nukreiptos būtent į tradicinės šeimos — vyro ir moters santuokos — instituto ardymą ir sunaikinimą.