Sumišimas pačiose Jungtinėse Valstijose augs nepaisant Trampo pergalės ar pralaimėjimo, tad atrodytų, koks skirtumas, kuo vardu bus JAV prezidentas ateinančius ketverius metus.
Tai yra populiarus požiūris Rusijoje, bet iš esmės neteisingas.
JAV prasidėjo sisteminės krizės laikotarpis — tai yra ir jos, kaip nacionalinės valstybės, vidinė krizė, ir aplink ją pastatytos pasaulio tvarkos, Atlanto globalizacijos modelio krizė. Neįmanoma numatyti šių procesų augimo laiko ir greičio, tačiau nėra abejonių, kad jie yra tarpusavyje susiję ir maitina vienas kitą. Todėl Rusija negali būti abejinga pačių JAV padėčiai — juk nuo to priklauso jų elgesys pasaulio arenoje.
Be to, čia nėra paprasto ryšio — būtų labai paprasta manyti, kad Rusijai naudingos susiskaldžiusios ir įklimpusios į neramumus Valstijos, nes tada jos turės mažiau jėgų ir galimybių atlikti išorinę veiklą. Jau vien todėl, kad neramumai būna skirtingo pobūdžio — iš kruvino XIX amžiaus pilietinio karo Amerika iš tikrųjų išėjo sustiprėjusi ir po pusšimčio metų ėmėsi pasaulio dominavimo kurso.
Dabar, žinoma, situacija yra kitokia, tačiau net beveik neišvengiamas vidinių problemų augimas JAV nereiškia greito jų pasitraukimo iš geopolitinės aukštumos. Amerika ir toliau trauksis, bet mums svarbu, kad ji įgytų organizuotą, prasmingą pobūdį. Nes šiuo atveju yra mažiau chaotiškų, ekstravagantiškų veiksmų iš serijos "šiandien Vašingtonas pralaimi, o rytoj pereina į kontrataką ir netyčia pradeda branduolinį karą".
Rusijai, be abejo, naudinga tai, kad Valstijos vis labiau rūpintųsi savimi. Tačiau problema ta, kad neramumai, kuriais visus gąsdina Trampo oponentai, greičiausiai atsiras tik jam pralaimėjus. Be to, jei dabartinis prezidentas bus paskelbtas pralaimėjusiu rinkimus, susiskaldymas bus dar rimtesnis nei tuo atveju, jei jis būtų perrinktas: jo šalininkai netikės sąžininga Baideno pergale. Amerika yra padalinta į dvi dalis — bet jei Trampas turi visiškai nuoširdžių šalininkų masę, tai Baidenas jų paprasčiausiai neturi. Už jį balsuos Trampo priešininkai — visi tie, kuriuos ketverius metus Amerikos elitas ir žiniasklaida gąsdino šiuo "baisiu homofobu, seksistu ir fašistu". Todėl Trampo pralaimėjimas kelia didelę vidinio konflikto JAV riziką, tuo tarpu Baideno administracijos užsienio politika Rusijos atžvilgiu tikrai bus daug mažiau pelninga.
Baidenas nepradės naujų karų ir neskirs naujų sankcijų. Ir esmė net ne ta, kad jis jau apkaltino Rusiją bandymu užkirsti kelią jo išrinkimui, skelbdamas medžiagą iš jo sūnaus kompiuterio kietojo disko. Jis tiesiog grįš prie senosios Amerikos politikos vykdymo, to, ko nori globalistiškai nusiteikusi elito dalis: Amerika turi ganyti tautas ir toliau kurti globalų Atlanto projektą — na ir kas, jei jis nepavyko, o jie taip ir nemano, būdami tikri, kad viską vis dar galima ištaisyti ir išsaugoti.
Tai yra savižudiškas kelias Amerikai (ir kaip nacionalinei valstybei, ir kaip "Atlanto pasaulinės tvarkos" susitelkimo taškui), tačiau Baidenas, tai yra, Amerikos elitas, bandys grąžinti į šį kelią šalį ir kartu su juo likusį pasaulį, kuris jau yra (kas akivaizdžiai, o kas slapta) atsisveikino su pasaulio tvarka, išdėstyta aplink vienintelę supervalstybę. Akivaizdu, kad Baidenui bus nepaprastai sunku pakeisti kursą, juolab, kad jo administracija daugiausia panirs į vis sunkesnes vidaus politines problemas. Bet pats keršijančių demokratų požiūris bus būtent toks.
Atsižvelgiant į tai, Trampo perrinkimas akivaizdžiai yra daug naudingesnis pasauliui. Ir abiem atvejais. Jei Trampo pergalė sukels užsitęsusią ir gilią (iki suskilimo) krizę Jungtinėse Valstijose, Amerika susilpnės — ir kuo ilgiau ji bus užsiėmusi savo reikalais, tuo daugiau planeta judės link naujos kontrolės ir atsvarų sistemos, naujos post-amerikietiškos jėgų pusiausvyros sukūrimo. Kritiškai pavojingas gali būti tik tas variantas, kai visiškai išyra Jungtinės Valstijos ir žlunga branduolinės energetikos valdymo sistema, tačiau toks scenarijus vidutinės trukmės laikotarpiu yra visiškai neįtikėtinas.
Jei po pergalės Trampui pavyks atremti atakas ir išlaikyti valdžią, tai antroji jo kadencija bus daug labiau "pagal Trampą" nei pirmoji. Net neįgijęs Kongreso kontrolės, jis vykdys savarankiškesnę politiką — tiek dvišaliuose santykiuose su įvairiomis šalimis, tiek tarptautinėje arenoje. Kaip ir anksčiau, jis darys spaudimą, sunkiai derėsis ir didins palūkanas, tačiau jis taps labiau aptartas.
Ir svarbiausia, kad Trampo perrinkimas palaidos ne tik Atlantistų viltis, kad 2016-ieji buvo tik nelaimingas atsitikimas ir viską galima lengvai atkurti. Tai pakeis Amerikos sąjungininkų ir satelitų nuotaiką visame pasaulyje. Amerika niekada nebus tokia pati, o tai reiškia, kad būtina sukurti naują santykių sistemą tiek su ja, tiek visame pasaulyje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.