VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas netenkino Jurijaus Melio gynėjų prašymo sušvelninti nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę, praneša teismo spaudos tarnyba.
Advokatai prašė nuteistojo suėmimą pakeisti viena ar keliomis kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, dokumentų paėmimu, kontrole, namų areštu.
Teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistasis Melis netrukus po to, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo paskelbtas ir apskųstas apeliacine tvarka, pats raštu pareiškė norą atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Patenkinus prašymą, nuteistasis pradėjo atlikti jam paskirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, nors teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs.
"Apeliacinio proceso metu advokatų pateiktas prašymas sušvelninti suėmimą yra atmestinas, nes nuteistasis J. Melis paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka savo paties noru ir šia prasme nėra suimtas", — teigia teisėjų kolegija.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad visa nuteistojo kalinimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir yra pagrįsta bei teisėta.
Melis buvo sulaikytas ir suimtas 2014 metų kovo 12 dieną.
Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuvos pusė be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.