VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pareiškė, kad nesutiks su politiškai motyvuotu lėšų iš ES fondų paskirstymu, pranešė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Miuleris.
Pasak Miulerio, ketvirtadienį Moravieckis per vaizdo ryšį kalbėjo su Merkel. Pagrindinė pokalbio tema buvo ES daugiametė finansinė programa 2021–2027 metų laikotarpiui ir vadinamasis atkūrimo paketas — papildomas biudžetas kovai su krize, kurią sukėlė COVID-19 pandemija.
"Ministras pirmininkas pokalbio metu pabrėžė, kad diskrecijos mechanizmai, pagrįsti savavališkais, politiškai motyvuotais kriterijais, negali būti priimti. Jie neatsižvelgia į esminius Europos teisės aspektus, ir jų priėmimas gali sankcionuoti dvigubų standartių taikymą, skirtingą požiūrį į atskiras valstybes ES nares", — RIA Novosti cituoja spaudos sekretoriaus žodžius.
"Be to, siūlomi sprendimai prieštarauja 2020 metų liepos Europos Vadovų Tarybos išvadoms ir kelia rimtų teisinių abejonių dėl sutarčių formuluotės. Diskrecija šiame mechanizme kelia rimtą pavojų įstatymų viršenybei ES", — pridūrė jis.
Miuleris pabrėžė, kad "Lenkija negali pritarti šiam mechanizmo variantui, lemiančiam politinių ir savavališkų kriterijų paplitimą prieš subjekto vertinimą".
Savo ruožtu radijo stotis "RMF FM" su nuoroda į šaltinius Briuselyje pranešė, kad Lenkija oficialiai pagrasino Europos Sąjungai vetuoti ES biudžetą, atsisakydama pritarti rezoliucijos projektui, numatančiam lėšų mokėjimo iš ES fondų priklausomybę nuo teisinės valstybės principų laikymosi.
Anot radijo stoties, Moravieckis nusiuntė atitinkamus laiškus Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leynen, Europos Vadovų Tarybos vadovui Šarliui Mišeliui ir ES pirmininkaujančiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
Anksčiau ES Taryba ir Europos Parlamentas susitarė dėl naujo ES teisinės valstybės mechanizmo (teisinės valstybės ar teisės viršenybės) kompromisinės formos. ES vadovai sutiko įvesti šį mechanizmą vasarą, kai susitarė dėl daugiametės ES finansinės programos (biudžeto) ir Sąjungos ekonomikos atkūrimo fondo sukūrimo. Įvesti mechanizmą reikalavo Vakarų ir Šiaurės Europos šalys, kad užtikrintų, jog šalys-bendrų lėšų gavėjos laikysis Europos Sąjungos vertybių ir normų, ir kad ES turėtų mechanizmą sustabdyti tokį finansavimą, jei bus nukrypstama nuo šių normų ir vertybių. Norma yra įvedama daugelį metų trukusių ES konfliktų fone, visų pirma dėl Lenkijos ir Vengrijos valdžios institucijų veiksmų, kuriuos Vakarų Europos šalys kritikuoja kaip neatitinkančius teisinės valstybės principų.