Baltarusijos atominė elektrinė gali rimtai sukiršinti į Lietuvą ir Latviją — dvi artimiausias sąjungininkes ne tik Baltijos regione, bet ir Europos Sąjungoje bei NATO.
Lietuvos Seimas sutiko, kad santykiuose su Ryga reikia pereiti nuo draugiškų raginimų prie tiesioginio "politinio spaudimo", kuris, matyt, reiškia beveik tiesioginius grasinimus ir šantažą, net jei Lietuvos ir Latvijos santykiai blogės.
Seimo Europos reikalų komitetas kreipėsi į konservatorių vadovaujamą naująją vyriausybę ragindamas padidinti spaudimą Rygai dėl tariamo Latvijos trišalio 2018 metų susitarimo dėl prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis pažeidimo. Neva Ryga kone apgaulingai per Latvijos ir Rusijos sieną pirks Baltarusijos atominės elektrinės pagamintą elektrą. Ir, kaip žinote, Lietuva Astravo AE laiko grėsme ne tik Lietuvos gyventojų sveikatai, bet ir visos Europos Sąjungos energetiniam saugumui.
"Pradėjus veikti Baltarusijos atominei elektrinei elektros srautų analizė rodo, kad per Lietuvos–Baltarusijos jungtį į Lietuvą patenkančią elektros energiją, kuri išimtinai pasilieka Lietuvoje, Latvija sėkmingai parduoda mūsų rinkoje. Tokiu būdu, Lietuvos vartotojų pinigais yra finansuojama tolesnė Astravo atominės elektrinės plėtra ir kartu Aleksandro Lukašenkos režimas", — žiniasklaidai sakė Dainius Kreivys.
Pažymėtina, kad naujajame Seime konservatorių frakcijoje sėdės ir Dainius Kreivys, o būtent konservtoriai yra aršiausi BelAE kritikai. Tai reiškia, kad raginimai "politiškai spausti" Rygą nėra tušti žodžiai, o naujos Lietuvos vyriausybės veiksmų programa. Šis spaudimas bus visomis kryptimis iki Briuselio ir Vašingtono, kur tas pats Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka laikomas neteisėtu. Taigi, Minskas ir Maskva turi ruoštis sunkiai konfrontacijai ne tik politiniame, bet ir Baltijos energetikos fronte. O pagrindinė besipriešinančioji čia bus Lietuva.
Primename, kad Baltijos šalys sparčiai ruošiasi sinchronizuoti savo energijos tinklus su Europa ir nuo 2025 metų atsijungti nuo BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva). Kaip žinote, kaimyninė Suomija padės Estijai susidoroti su elektros trūkumu po elektros energijos tiekimo nutraukimo. Tačiau Vilnius ir Ryga turės daugiausia pasikliauti tiltais su Lenkija ir povandeniniu elektros kabeliu su Švedija, kuris nutrūksta kelis kartus per metus.
Pažvelgus į žemėlapį paaiškėja, kad nuo 2025 metų Ryga visiškai pateks į energetinę priklausomybę nuo Europos elektros tranzito per Lietuvos teritoriją. Aišku, kad bet kuriuo atveju reikia mokėti ir už tranzitą. Taigi, pasirodo, kad išdidūs latviai ateis nusilenkti "dėl Europos elektros" pas ne mažiau išdidžius lietuvius. Ir tai tuo metu, kai vos už kelių žingsnių bus pigi elektros energija iš Baltarusijos AE reaktorių.
Pagal minėtą metodiką, kurią patvirtino trijų Baltijos šalių energetikos ministerijos, Latvija ir Estija pasilieka teisę importuoti trūkstamus elektros energijos kiekius iš Rusijos iki visiško atsijungimo nuo BRELL 2025 metais. Bet, kaip teigia pagrindiniai šio metodo kritikai, Lietuvos konservatoriai, nėra jokios garantijos, kad Rusija neteiks iš baltarusių elektros Latvijai ir Estijai. Tai reiškia, kad yra reali grėsmė, jog ši "pavojinga elektra" pateks į Lietuvos ir visos Europos elektros tinklus. Būtent šis netikrumas ir sukelia tokį garsų pasipiktinimą naujojoje Lietuvos vyriausybėje. Taigi, Ryga turi būti moraliai pasirengusi tam, kad per ateinančius ketverius metus lietuviai bandys latvius parklupdyti. Pirmiausia energijos atžvilgiu, o paskui — ir politikos. Paprasčiau tariant, paversti juos savo vasalais.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.